Auginantys gyvūnus gyvena ilgiau, serga rečiau ir šypsosi gerokai dažniau. Mat gyvūnai net padeda įveikti kai kurias ligas.
Pavyzdžiui, kačių augintojai rečiau išgyvena stresą, o auginančių šunis nekamuoja hipodinamija – susilpnėjusi raumenų jėga, nes keturkojų šeimininkai kasdien vaikšto su savo augintiniais gryname ore.
Bendravimas su mūsų mažaisiais draugais pripildo mus energijos ir teikia daug naudos sveikatai. O mums susirgus jie tampa neprilygstamais gydytojais.
Tad kokią gi naudą mums teikia gyvūnai?
Be to, kad gali nujausti vėžį, šunys taip pat padeda sumažinti kraujospūdį, pagerinti širdies ritmą ir išsivaduoti nuo streso.
JAV Harvardo universiteto Medicinos mokyklos mokslų daktarė Joan Borysenko pastebėjo, kad šunų glostymas ar vedžiojimas padeda stimuliuoti ir gydyti ne tik mūsų kūną, bet ir mintis.
Ypač šuniukai naudingi vaikams ir paaugliams.
Pastebėta, kad paaugliai, glostydami šunį, pradėdavo atviriau vienas su kitu dalytis savo baimėmis ir išgyvenimais.
O vaikai, kurie dėl patirto didžiulio streso net nustodavo kalbėti, pabuvę su terapiniais šunimis pradėdavo vėl bendrauti su aplinkiniais.
Ne prasčiau mūsų sveikatos būklę gerina ir katės.
Specialistai tikina, kad kačių sugebėjimas mus gydyti priklauso nuo gyvūno lyties ir veislės.
Katės yra nepamainomos gydant nervų sistemos ligas, tuo metu katinai padeda įveikti osteoporozę, radikulitą ir artrozę.
Ilgaplaukės katės, pavyzdžiui, persų arba turkų angoros veislės, gydo depresiją ir nemigą. Trumpaplaukės padeda pailginti šeimininkų gyvenimo trukmę. Siamo katės ir beplaukiai sfinksai gydo vidaus organų ligas.
„Kačių murkimas veikia mus panašiai kaip ultragarsas, kurio dažnis – 27–44 kHz. Tokios vibracijos 20 procentų sustiprina kaulus ir pagerina jų augimą.
Negana to, kačių murkimas padeda nusiraminti ir sumažina liūdesį“, – mokslininkų išvadas cituoja interneto svetainė „Liza“.
Katės padeda pagerinti ir kraujotakos sistemos veiklą, sureguliuoti kraujospūdį. Pastebėta, kad glostant katę gali netgi praeiti galvos skausmas.
Puikūs gydytojai yra ir žirgai. Gydymas jojimu, vadinamas hipoterapija, padeda išgydyti atramos ir judėjimo sistemos, kraujotakos ir virškinimo ligas.
Jodinėjant žmogaus raumenys, stuburas ir sąnariai pasyviai juda ir yra treniruojami, o raitelis nepavargsta.
Tačiau jojimo reikėtų atsisakyti tiems, kuriuos kamuoja tarpslankstelinė išvarža, taip pat neseniai patyrusiems insultą arba infarktą.
Ypač naudinga auginti gyvūnus šeimoms, turinčioms vaikų. Nustatyta, kad vaikai, kurie laiko naminius gyvūnėlius, lengviau susidraugauja su kitais ir yra populiaresni tarp bendraamžių.
Be to, augintinį turintys vaikai mokykloje demonstruoja geresnius mokymosi rezultatus.
Mokslininkai tai aiškina tuo, kad gyvūno buvimas ten, kur vaikas ruošia pamokas, moksleivį ramina ir suteikia pasitikėjimo savo jėgomis.
Daug kas negali auginti gyvūnų dėl alergijos. Vis dėlto dažniausiai alergija pasireiškia tik suaugusiesiems.
Tyrimai parodė, kad jeigu namuose gyvena du ar daugiau gyvūnų, vaikams gerokai sumažėja alergijos rizika.
Vienas tyrimas atskleidė, kad 77 procentai vaikų, gyvenančių šeimose, kurios augina gyvūną, turėjo gerokai didesnį atsparumą alergijai nei tie, kurių namuose augintinių nėra.