Tyrėjai pastebėjo, kad šunims reikia girdėti ritmingai aukštu emocingu balsu tariamus žodžius. Tuomet į juos keturkojai reaguoja.
Jei su savo šunimis šeimininkai kalba tarsi su vaikais, pamėgdžiodami vaikišką toną, tai būna taip pat naudinga keturkojams, kaip ir kūdikiams, kai su jais tokia maniera kalba tėvai.
Jorko universiteto Anglijoje Psichologijos fakulteto tyrėja Katie Slocombe paaiškino: „Specialus kalbos stilius, žinomas kaip į kūdikius nukreipta kalbėsena, padeda vaikams išmokti kalbėti ir pagerina jų ryšį su suaugusiaisiais.“
Panašią kalbos manierą žmonės, ypač Vakarų kultūrų atstovai, naudoja bendraudami su šunimis. Tik nėra žinoma, ar tokia kalbėsena šunims yra tokia pat naudinga kaip ir kūdikiams.
„Mes norėjome išsiaiškinti, ar komunikacijos tipas veikia socialinius žmonių ir gyvūnų ryšius“, – Didžiosios Britanijos interneto svetainei „Daily Mail“ sakė mokslininkė.
Ankstesni bendravimo su šunimis tyrimai leido daryti prielaidą, kad kalbėjimas aukštu balsu ir su didesne emocija (taip, kaip suaugusieji bendrauja su kūdikiais) padėjo žmonėms užmegzti glaudesnį ryšį su šuniukais, bet kiek kitaip veikė suaugusius šunis.
Jorko universiteto tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kodėl žmonės su šunimis kalba būtent taip ir ar tai kaip nors naudinga augintiniams. Gal žmonės taip su gyvūnais kalba todėl, kad linkę į juos žiūrėti tarsi į kūdikius?
Šįkart tyrėjai žmones ir šunis suleido į tą patį kambarį, o ne transliavo šunims žmonių kalbą per garsiakalbius, kaip darydavo per ankstesnius tyrimus.
Taip eksperimento aplinka šunims tapo gerokai natūralesnė, o mokslininkai galėjo ištirti ne tik tai, kaip gyvūnai kreipė dėmesį į specialiai jiems skirtą kalbėseną, bet ir tai, ar jie buvo linkę praleisti daugiau laiko su žmogumi, kalbančiu su jais atitinkamu būdu.
Tyrėjai atliko daug kalbos testų su suaugusiais šunimis. Per vieną testą žmogus naudojo specialiai į šunis nukreiptą kalbėseną ir sakė tokias frazes kaip „geras šunelis“ ir „einam pasivaikščioti?“.
Kitas asmuo kalbėjo su šunimis kaip suaugusysis su suaugusiuoju ir tarė frazes, nesusijusias su keturkoju, tokias kaip „vakar vakare buvau kine“.
Mokslininkai tyrė šuns dėmesį į kalbą, po to gyvūnams buvo leista pasirinkti, su kuriuo šnekėtoju jie norėtų daugiau pabendrauti.
Vėliau buvo atlikti pakeitimai: vienas kalbėtojas į šunis nukreipta kalbėsena ištarė su jais nesusijusias frazes, o kitas su keturkojais susijusius žodžius ištarė dviejų suaugusių žmonių bendravimo maniera. Tai ir leido suprasti, ar šunis labiau traukė maniera, kuria su jais buvo kalbama, ar jiems sakomi žodžiai.
Jorko universiteto Psichologijos fakulteto doktorantas ir tyrimo bendraautoris Alexas Benjaminas pabrėžė: „Suaugę šunys buvo labiau linkę bendrauti ir leisti laiką su kalbėtoju, naudojusiu į šunis nukreiptą kalbėseną ir sakiusiu jiems aktualų turinį, nei su tais, kurie su jais kalbėjo dviejų suaugusiųjų bendravimo maniera ir ne apie tai, kas aktualu šuniui.
Sumaišius abu šiuos kalbėsenos tipus su skirtingu turiniu šunys abu kalbėtojus vertino vienodai.
Vadinasi, suaugusiems šunims svarbu girdėti jiems svarbias frazes, ištartas emocingesniu balsu taip, jog tai jiems atrodytų aktualu.
Tikimės, kad šis tyrimas padės šunų augintojams bendraujant su savo augintiniais, taip pat veterinarams ir gelbėtojams.“
