Kaune vis dar nepavyksta išspręsti benamių šunų problemos. Jų gyvūnų prieglaudose nemažėja.
Kad šis laukimas būtų bent kiek malonesnis, benamiais šunimis rūpinasi savanoriai. Tarp jų yra ir Kauno kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriaus viršininkė A.Gecevičienė.
Moteris, kurios dėka už grotų patenka žiaurūs nusikaltėliai, savo meilę atiduoda benamiams keturkojams, jiems ieško naujų šeimininkų.
Susidūrusi su rūsčia beglobių šunų realybe A.Gecevičienė turi ir idėjų, kaip šią problemą bent iš dalies spręsti. Už Kauno gyvūnų globą ir priežiūrą atsakingi politikai mano, kad pareigūnės pastabos vertos dėmesio.
Šunys lydi visą gyvenimą
„Žmogus visada gali prašyti kitų pagalbos, gauti maisto ir dėmesio. Šunys – ne. Už juos esame atsakingi mes. Deja, susiduriu su daugybe atvejų, kai keturkojai yra tapę neatsakingų ir net žiaurių šeimininkų įkaitais ir atsiduria gatvėje“, – pokalbį liūdna gaida pradėjo A.Gecevičienė.
Kaunietės namuose nuo pat vaikystės gyveno keturkojai. Kai sukūrė savo šeimą, pati augino šunis. „Sūnus įsikibęs į šuns kailį net vaikščioti išmoko“, – šypsojosi pareigūnė.
Dabar jos namuose taip pat karaliauja rotveileris Bosas. Tačiau jau kuris laikas pareigūnė namuose laikinai priglobia ir bedalius šunis, ieško jiems naujų šeimininkų.
Rado nužudymo liudininką
A.Gecevičienė pasakojo, kad viskas prasidėjo 2017 metų vasarą tiriant Žaliakalnyje įvykdytą žmogžudystę.
Buvo nužudytas namo šeimininkas, o jo keturkojis šuo Rikis, tapęs nužudymo liudininku, liko vienišas.
„Mūsų pareiga yra ginti visą mirusio žmogaus turtą, taip pat ir jo augintinius. Todėl ėmėme ieškoti, kas priglaustų šunį. Į kelias gyvūnų prieglaudas prisiskambinti nepavyko, nes darbo diena jau buvo pasibaigusi. Pagaliau susisiekėme su prieglauda „Penkta koja“. Jie Rikį ir paėmė“, – prisiminė pareigūnė.
Vėliau ji keturkojį prieglaudoje aplankė. Pamatė, kad ten gyvena 150 šunų.
„Visiems jiems reikia dėmesio. Juos būtina pavedžioti, pašerti, išvalyti narvus. Tam reikia daug rankų. Savanoriai šiuos darbus atlieka, bet pajėgų trūksta“, – sakė kaunietė.
Taip prasidėjo jos bendravimas su gyvūnų prieglauda ir jos savanoriais. Sunkių nusikaltimų tyrėja ne tik lankydavosi prieglaudoje, bet ir nuolat stebėdavo pranešimus apie mieste rastus benamius šunis, kuriais reikia pasirūpinti.
Atostogas skyrė keturkojams
Praėjusį lapkritį atėjo žinia, kad vieno Kranto alėjos daugiabučio laiptinėje palikti 5 maži šunyčiai. Drauge su kolege moteris nuvyko į tą vietą, rado šuniukus ir susikrovė į automobilį.
„Buvo šalta naktis. Šuniukai buvo išsigandę, drebėjo. Kur juos dėti? Parsivežėme į darbovietę. Ten jie sušilo. Buvo matyti, kad šuniukai prižiūrėti, bet kažkam tapo nereikalingi“, – prisiminė A.Gecevičienė.
Kelias dienas šuniukais rūpinosi kita pareigūnė. Vėliau juos namo parsivežė ji – sunkių nusikaltimų tyrėja. Mažiems gyvūnams reikėjo nuolatinės priežiūros.
„Turėjau nepanaudotų atostogų, todėl jų paprašiau ir laisvas dienas skyriau šuniukams“, – sakė moteris.
Gyvūnų prieglaudos darbuotojai keturkojams davė vaistų, paskiepijo, paženklino. A.Gecevičienė dviem patinėliams nupirko pilkus, o trims kalytėms – rožinius paltukus.
Tuo metu žmonės pakaunės laukuose rado dar du išmestus šuniukus. Kadangi kaunietė atostogavo, laikinai priglaudė ir juos. Visiems intensyviai internetu ieškojo naujų šeimininkų.
Sugraudino patiklumas
A.Gecevičienė pasakojo, kad tuo metu artėjo Kalėdos. Atsirado nemažai žmonių, kurie šuniukų norėjo kaip dovanų vaikams. Tokiems žmonėms beglobių pareigūnė neatidavė.
„Žinau, kad paprastai po žiemos švenčių šunų prieglaudose padaugėja, nes tokios dovanos greitai pabosta. Ieškojau atsakingų žmonių, kurie suvokia, kad auginti šunį yra atsakomybė“, – sakė A.Gecevičienė.
Visi 7 jos globotiniai rado naujus namus. Moteris iki šiol iš jų šeimininkų gauna nuotraukų ir pasakojimų, kaip keturkojai gyvena. Matyti, kad jie yra mylimi.
„Nesu minkšto būdo, tačiau kai atidaviau šuniukus, ašara pati išriedėjo. Buvo gražu ir graudu matyti, kaip nauji šeimininkai glaudžia mažylius prie savęs, o jie patikliai glaudžiasi prie žmonių, tikėdamiesi, kad šie bus jiems geri“, – emocijų neslėpė pareigūnė.
Teko lipti net per langą
Tirdama sunkius nusikaltimus A.Gecevičienė vis susiduria ir su šunimis, kurie gyvena nusikaltimų aukų ar su nusikaltimais susijusių asmenų namuose.
Neretai šunys būna prirakinti prie būdų ir palikti likimo valiai. Kartais jie būna agresyvūs, ypač bijo vyrų, nes greičiausiai būdavo skriaudžiami.
„Kartą viename name aptikome du šunis. Kaip įeiti į namą? Naudoti prieš gyvūnus dujų ar kitų priemonių jokiu būdu neleisčiau, todėl teko į virtuvę įsigauti per langą. Šaldytuve aptikome dešros, ja vieną šunį nuvilioję pririšome kieme, kitą įviliojome į šeimininko automobilį“, – pasakojo pareigūnė.
Nuo to laiko nusikaltimų tyrėjos rankinėje visada yra dešrelių, kuriomis gali palepinti tiriant nusikaltimą netikėtai rastus išsigandusius ir išalkusius šunis. Moteriai labai gaila gyvūnų, kurie tampa žmonių įkaitais, dėl to pasidaro agresyvūs arba būna išmetami, kartais ir nužudomi.
„Žmogus gali paprašyti pagalbos. Šuo – ne. Už juos esame atsakingi mes“, – įsitikinusi A.Gecevičienė.
Patiko dresūros pamokos
Rūpindamasi beglobiais keturkojais A.Gecevičienė sužinojo, jog prieglaudos imasi tam tikrų žingsnių, kad tokių būtų bent jau mažiau.
„Jei iš prieglaudos paimi šunį, kai kurie dresuotojai suteikia 8 nemokamas dresūros pamokas. Su keliais savo globotiniais jas lankiau. Iš pradžių tokias pamokas vertinau skeptiškai. Bet sužinojau, kad dresuotojai taiko draugiškos dresūros principus, kai šuo vykdyti nurodymus mokomas tik jį lepinant ėdesiu, žaislais, pagyrimais. Prievartos visai nenaudojama“, – pasakojo kaunietė.
Tyrėja įsitikinusi, kad tokios pamokos naudingos ne tik šunims, bet ir jų šeimininkams.
„Keturkojis ir žmogus geriau išmoksta suprasti vienas kitą, labiau prisiriša, šeimininkas išmoksta vertinti augintinį kaip draugą. Manau, kad daugelis po tokių pamokų nesiryžtų išmesti savo augintinio. Tokių dresūros pamokų miestiečiams reikėtų organizuoti daugiau“, – įsitikinusi A.Gecevičienė.
Gyvūnų prieglauda „Penkta koja“ turi ir kitą programą. Jei pagyvenusį beglobį priglaudžia senjorai, gyvūnų globėjai įsipareigoja iki pat šuns gyvenimo pabaigos teikti nemokamą ėdalą ir susirgusį jį gydyti.
„Tai taip pat gera paskata, kad prieglaudose atsidūrusių šunų mažėtų“, – sakė moteris.
Reikia griežtesnės kontrolės
Kaunietė mano, kad žmonėms vis dar trūksta supratimo, švietimo apie gyvūnų teises ir šeimininkų pareigas.
„Šuns negalima laikyti pririšto prie būdos. Jis yra žmogaus draugas. Tik tai suvokiantys žmonės gali juos laikyti. Deja, taip nėra“, – svarstė moteris.
Pareigūnė įsitikinusi, kad visi šeimininkai privalo paženklinti savo augintinius.
„Antras žingsnis – reikėtų įkurti duomenų bazę, kurioje būtų registruojami tie žmonės, kurie atidavė šunis į prieglaudas. Jei jie taip atsikratė senesnio augintinio ir vėl nori jauno, jiems antrą kartą patikėti keturkojo negalima“, – svarstė A.Gecevičienė.
Pareigūnė ragino kauniečius boikotuoti Aleksoto turguje ar kitose vietose šuniukus pardavinėjančius žmones.
„Tokie žmonės, norėdami pasipelnyti, veisia šunis. Pigiai juos įsigiję neatsakingi šeimininkai vėliau juos išmeta. Geriau draugus rinktis prieglaudose ir suteikti jiems deramas sąlygas“, – siūlė kaunietė.
Galėtų kuopti narvus
A.Gecevičienė mano, kad reikėtų ir kur kas griežtesnių bausmių už gyvūnų kankinimą ar nužudymą.
„Nors bausmės paprastai dabar švelninamos, už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia tik viešieji darbai, bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki 1 metų. Mano manymu, tokios bausmės per daug švelnios“, – įsitikinusi pareigūnė.
Taip pat moteris mano, kad prieš gyvūnus ranką pakėlusį žmogų reikėtų siųsti padirbėti viešųjų darbų būtent į gyvūnų prieglaudas.
„Vedžioti gyvūnų ar su jais bendrauti turbūt negalima leisti, tačiau valyti narvus, tvarkyti aplinką būtų labai gera bausmė. Tai sunkūs darbai, bet jie pagerina šunų gyvenimo sąlygas“, – sakė A.Gecevičienė.
Jau rengiasi Šuns dienai
Koks sunkus, bet reikalingas darbas yra lankytis prieglaudose ir rūpintis šunimis, jau žino ir A.Gecevičienės kolegos.
„Kiekvienam šuniui reikia palakstyti. Mes su kolegomis ne kartą vedžiojome prieglaudos šunis, bėgome su jais po kelis kilometrus“, – džiaugėsi moteris.
A.Gecevičienė iš Kauno pareigūnų rinko aukas, už kurias buvo nupirkta skiepų. Pareigūnai paaukojo 430 eurų. Už juos buvo paskiepyti 43 keturkojai.
„Balandžio 24-oji yra paskelbta Šuns diena. Kaip ir pernai, šiais metais drauge su kolegomis vėl vyksime į prieglaudą. Būtinai vešimės skaniukų ir bendrausime su šunimis“, – sakė A.Gecevičienė.
Pareigūnei tik gaila, kad prieglaudoje benamių keturkojų nemažėja. Dabar vien „Penktoje kojoje“ šeimininkų laukia 203 šunys.
Gyvūnų ženklinimas ir jų registras yra būtinas
Domas Sirgedas
Kauno savivaldybės Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkas
„Konkursą rūpintis beglobiais gyvūnais Kauno regione yra laimėjusi bendrovė „Nuaras“. Jos duomenimis, 2015 m. buvo priglausta 1110 gyvūnų, 2016 m. – 1983, 2017 m. – 1485 gyvūnai. Iš jų tik apie pusė randa naujus namus arba grąžinami šeimininkams.
Gyvūnų ženklinimas ir jų registras yra būtinas. Politikai tokį sprendimą buvo priėmę, tačiau prieš Seimo rinkimus atšaukė. Sakė, neva tai per didelė finansinė našta žmonėms. Dabar šį įstatymą vėl bandoma svarstyti ir būtų gerai jį kuo greičiau priimti.
Tada būtų lengviau sužinoti, kam priklauso augintinis, jei jam kas nors nutinka, ir imtis atitinkamų veiksmų. Kol kas ženklinti privaloma tik tuos augintinius, kurie vežami į užsienį ar atvežami iš svetur. Kaune būtų galima ir savarankiškai įtvirtinti prievolę ženklinti augintinius, įkurti jų registro sistemą. Tačiau ji nebūtų labai veiksminga, nes gyvūnai atsiduria ar išmetami ne tik miesto teritorijoje.
Kol kas veiksmingiausias būdas mažinti beglobių gyvūnų skaičių yra švietimas. Stengiamės tai daryti. Taip pat veiksminga yra jų kastracija ar sterilizacija. Gyvūnų prieglaudose tai privaloma daryti. Idėja kurti įvairias nemokamas programas, kuriomis galėtų naudotis žmonės, priglaudę gyvūnus, nebloga. Ją reikėtų apsvarstyti nuodugniau.
Savivaldybė neseniai įkūrė interneto puslapį, kuriame sudėta visa su augintiniais, jų laikymu, priežiūra, gydymu susijusi informacija. Pastebėjome, kad gyventojams ji iš karto pasirodė naudinga, žmonės aktyviai tuo naudojasi, diskutuoja.
Paaiškėjo, kad nemažai šunų šeimininkų daliai dabar labai aktualus klausimas yra galimybė tam tikrų veislių augintinius vežtis viešuoju transportu. Kaune tai galima daryti tik turint specialų narvą ar krepšį augintiniui. Vilniuje reikia tik pavadėlio. Kauniečiai piktinasi, kodėl atsiliekame šioje srityje. Žmonės ypač nori šunis viešuoju transportu vežtis į Kleboniškį, kur dresuoja augintinius, ar miesto centrą. Tokią naujovę siekiame įgyvendinti. Tai taip pat prisidėtų prie gyvūnų gerovės, nes augintiniai nebūtų priversti tupėti namuose.“
