Kaip šunys mus supranta? Profesorė pateikė savo atsakymą

Šunys stebi mus, galvoja apie mus, pažįsta mus. Ar tai reiškia, kad jie turi kokių nors ypatingų žinių apie mus, kurias kaupia mus dėmesingai stebėdami ir kai mes rodome dėmesį jiems? Taip.

 Profesorė Alexandra Horowitz savo knygoje „Ką šunys galvoja? Knyga apie tai, ką šunys mato, uodžia, žino ir supanta“ aiškina šunų elgesio paslaptis.<br> Scanpix/Twitter nuotr.
 Profesorė Alexandra Horowitz savo knygoje „Ką šunys galvoja? Knyga apie tai, ką šunys mato, uodžia, žino ir supanta“ aiškina šunų elgesio paslaptis.<br> Scanpix/Twitter nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>T.Bauro nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>T.Bauro nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>T.Bauro nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>T.Bauro nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>P.Mantauto nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>P.Mantauto nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>Lrytas.lt nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>Lrytas.lt nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D. Lauručio nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D. Lauručio nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija.<br>D.Umbraso nuotr.
šunys, šuo, šunų paroda litexpo<br>D.Umbraso nuotr.
šunys, šuo, šunų paroda litexpo<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

May 12, 2018, 5:54 PM

Skelbiame ištrauką iš profesorės Alexandros Horowitz knygos „Ką šunys galvoja? Knyga apie tai, ką šunys mato, uodžia, žino ir supanta“ (angl. Inside of a Dog: What Dogs See, Smell, and Know).

Vykstant nežodiniam bendravimui šunys sužino, kas esame, ką darome, ir žino dalykų, kurių mes patys apie save nežinome. Mus galima atpažinti iš išvaizdos, dar geriau – iš kvapo. Dar svarbiau – mūsų veiksmai atspindi, kas esame. Bandutę (autorės šuo) aš atpažįstu ne tik iš išvaizdos, bet ir eigasties – ne visai tiesios smagios ristelės ir šokinėjančių nusvirusių ausų. Šunims asmens tapatybė – ne tik kvapas ir išvaizda, bet ir eisena.

Mus galima atpažinti iš elgesio. Net pats įprasčiausias elgesys – mums būdingas ėjimas per kambarį – šuniui gali suteikti daug informacijos. Visi šunų šeimininkai pastebi, kad maži šuniukai vis jautriau reaguoja į ritualus prieš einant, kaip daugumoje šeimų vadinama, PA-SI-VAIKŠ-ČIO-TI.

 

Žinoma, šunys greitai išmoksta pastebėti, kad šeimininkas aunasi batus. Galime nuspėti, kad užuomina – tai paimtas pavadėlis arba striukė. O vis tas pats pasivaikščiojimo laikas leidžia šuniui jį numatyti. O jei nieko nedarydami tik pakeliate galvą nuo darbo stalo ar atsikeliate nuo kėdės, ir šuo jau viską supranta?

Jei staiga pašokate arba einate per kambarį turėdami aiškų tikslą, dėmesingas šuo gauna visą reikiamą informaciją. Nuolat stebėdamas jūsų elgesį, jis pastebi ketinimą, net kai manote neišsiduodą. Šuo labai jautrūs mūsų žvilgsniui ir jo pokyčiams. Gyvūnas, jautriai reaguojantis į akių kontaktą, mato didelį skirtumą tarp pakeltos ir nuo jų nusuktos galvos. Net nežymūs rankų ar kūno judesiai patraukia dėmesį.

Tris valandas praleiskite žiūrėdami į kompiuterio ekraną, rankas prikaustę prie klaviatūros, o tada pakelkite akis ir ištieskite rankas virš galvos – kokia metamorfozė! Aiškiai nukreipėte dėmesį kitur,o jūsų šuo tai gali suprasti kaip ženklą, kad tuoj eisite pasivaikščioti. Atidus žmogus irgi tai pastebėtų, bet mes retai kam leidžiame mus sekti kiekviename žingsnyje. (Mums ir nėra baisiai įdomu ką nors stebėti.)

Gebėjimą nuspėti mūsų jausmus iš dalies lemia šuns anatomija, iš dalies – psichologija. Jų anatomija – stiebelių formos regos ląstelės – leidžia jiems per sekundės dalį pastebėti judesį.

Jie sureaguoja dar prieš mums pastebint, kad yra į ką reaguoti. Pagrindinės jų psichologinės savybės – numatyti ateitį pagal praeitį ir gebėjimas susieti.

Kad būtų galima numatyti jūsų elgesį, reikia gerai žinoti įprastus jūsų veiksmus: gal jauno šuniuko nepavyks apgauti, kad metate kamuoliuką, bet paaugusį apgausite. Net gerai to nežinodami, šunys geba susieti įvykius: mamos grįžimą ir maisto gavimą, jūsų dėmesio centro pasikeitimą ir ėjimą pasivaikščioti.

Šunys supranta, kad mūsų kasdieniai įpročiai kartojasi, todėl itin jautriai reaguoja į pokyčius. Kaip prie automobilio, į darbą ar metro stotelę einame tuo pačiu keliu, taip ir šunį visada pasivaikščioti vedame panašiu maršrutu. Bėgant laikui jie įsimena maršrutą ir gali numatyti, kad už gyvatvorės pasuksime kairėn, o ties vandens kolonėle – dešinėn.

Jei pakeliui į namus einame nauju aplinkkeliu, net kai tai nebūtina, ir dar kartą apeiname kvartalą, šunys prie naujo maršruto pripranta vos po kelių pasivaikščiojimų.Jie ima judėti tam tikra kryptimi, šeimininkui dar nespėjus pasukti į tą pusę. Dėl to jie – puikūs pasivaikščiojimų kompanionai, geresni nei daugelis žmonių, su kuriais vaikštau po miestą, ir tų, su kuriais nuolat susiduriu vesdama Bandutę mėgstamu maršrutu.

Šunų gebėjimą meistriškai nuspėti įvykių eigą papildo jų gebėjimas perprasti asmenybę. Nemažai žmonių leidžia savo šunims parinkti jiems antrąją pusę. Yra teigiančių, kad jų šuo per pirmą pasimatymą gerai įvertina asmens charakterį, geba pastebėti dviveidį ar blogą žmogų. Atrodo, kad jie atpažįsta, kuo negalima pasitikėti.

Galbūt šis gebėjimas susijęs su tuo, kad šunys įdėmiai žiūri ten, kur žiūrime mes. Jei jums kelia abejonių prie jūsų besiartinantis nepažįstamasis, tai nesąmoningai parodote. Kaip jau žinome, šunys užuodžia dėl streso pakitusį kvapą. Jie taip pat pastebi įsitempusius raumenis ir girdi pagreitėjusį kvėpavimą ar dusulį. (Šiuos fiziologinius pokyčius fiksuoja ir melo detektoriai: įsivaizduokite, kad specialiai parengtas šuo galėtų pakeisti ir aparatą, ir jo operatorių.)

Bet vertindami naują žmogų ar bandydami spręsti problemą, jie naudosis rega. Mums visiems būdingas tam tikras elgesys pykstant, nervinantis ar džiaugsmingai susijaudinus. „Nepatikimi“ žmonės dažnai vykstant pokalbiui žvilgčioja vogčiomis.

Šunys pastebi šį žvilgsnį. Agresyviai nusiteikęs nepažįstamasis gali drąsiai žiūrėti į akis, judėti nenatūraliai lėtai ar greitai, neįprastai nukrypti nuo tiesaus kelio, prieš imdamasis tiesioginės agresijos. Šunys pastebi tokį elgesį ir instinktyviai atsako į sugautą žvilgsnį. Ar šunų aiškiaregystė reiškia, kad jų negalima apgauti? Ne. Jie nuovokūs stebėtojai, bet nemoka skaityti minčių ir gali apsirikti.

Viskas apie jus

Šuns dėmesingumas mums kartu su meistriškais jutimais turi didelę galią. Matėme (kituose knygos skyriuose) kaip jie įvertina mūsų sveikatą, nuoširdumą, mūsų tarpusavio santykius. Ir šią akimirką jie galbūt žino apie mus dalykų, kurių net nesugebame suformuluoti. Vieno tyrimo rezultatai rodo, kad šunys, bendraujant su jais, jaučia mūsų hormonų pusiausvyrą. Stebėdami šeimininkus ir šunis, dalyvaujančius judrumo tyrime, mokslininkai atrado ryšį tarp dviejų hormonų: vyrų testosterono ir šuns kortizolio lygio.

Kortizolis yra streso hormonas, kuris naudingas, kai reikia sureaguoti mobilizuojant visas jėgas, tarkime, bėgant nuo išbadėjusio liūto, bet išskiriamas ir kilus psichologinei, tačiau ne mirtinai, įtampai.

Testosterono padidėjimas susijęs su daugeliu elgesio elementų – seksualinio susijaudinimo, agresijos, dominavimo pasireiškimu. Kuo aukštesnis vyro hormonų lygis prieš judrumo tyrimą, tuo labiau pakyla šunų streso hormono lygis (jei komanda pralaimi). Tam tikra prasme šuo kažkaip žino, kad šeimininko hormonų lygis aukštas – pastebi iš elgesio, kvapo, arba tai išduoda tiek viena, tiek kita, ir patys perima šią emociją.

Atliekant kitą tyrimą, šunų kortizolio lygis parodė, kad jie jautriai reaguoja net į žmonių, su kuriais žaidė, žaidimo stilių. Šunų, žaidusių su žmonėmis, kurie davė komandas (liepė šuniui sėdėti, gulėti ar klausyti), kortizolio lygis po žaidimo buvo aukštesnis. Žaidimo pabaigoje tų šunų, kurie su žmonėmis žaidė laisviau ir gerokai labiau susidomėję, kortizolio lygis buvo žemesnis. Net žaisdami šunys jaučia mūsų ketinimus ir tai juos veikia.

Šunis mes iš dalies ir mylime todėl, kad jie mus pažįsta ir nuspėja mūsų elgesį. Jei patyrėte pirmą vaiko šypseną jums priėjus, žinote, kaip malonu būti atpažintam. Šunys yra antropologai, nes jie tyrinėja ir mokosi pažinti mus. Jie stebi prasmingus mūsų tarpusavio santykius: mūsų dėmesingumą, dėmesio centrą, žvilgsnį. Jie negali skaityti mūsų minčių, bet pažįsta mus ir nuspėja mūsų veiksmus. Taip vaikas tampa žmogumi. Ir šuo taip šiek tiek sužmogėja.

Daugiau apie knygą sužinoti galite čia: „Ką šunys galvoja? Knyga apie tai, ką šunys mato, uodžia, žino ir supanta“ 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.