Kai kurie gyventojai skundžiasi, jog prie maitinimo įpratintos katės nubraižo kieme stovinčius automobilius.
Ypač ši problema aktuali Liaudies gatvės 7-ojo daugiabučio gyventojams.
Kyla klausimas – kas turėtų būti už tai atsakingas? Ar kates šeriantys geranoriški daugiabučių gyventojai nenusižengia taisyklėms?
Gyventojai neabejingi beglobiams gyvūnams
A.Kanapinsko gatvės gyventoja Rasa teigia, esą pamaitinti prie laiptinės besibastančias kates nesunku, maisto negaila: „Natūralu, jog mirus senyvo amžiaus žmogui, kuris augino šunį ar katę, atsakomybė pasirūpinti augintiniu krenta vaikams ir anūkams. Jeigu galimybių pasirūpinti nėra, gyvūnai atsiduria gatvėje arba gyvūnų globos įstaigose. Man, kaip pilietei, nesunku pasirūpinti gyvūnėliais, raginu ir kitus nepamiršti, kad jie – alkani, vieniši ir turi patys savimi pasirūpinti.“
Rasos kaimynė Vilma pritarė: „Didžioji dalis namo gyventojų rūpinasi aplink laiptinę besisukiojančiomis katėmis: jas pašeria, į dubenėlius pripila palakti vandens. Daug vaikų su katėmis žaidžia, jas lepina“.
Ir Rasa, ir Vilma sutiko, kad katės prie maitinimo jau įprato, gyventojai jas prisijaukino, todėl jos nuolatos sugrįžta.
Pasiteiravus, ar jos žinančios apie savivaldybės patvirtintas oficialias kačių šėrimo vietas, moterys teigė, kad tokių vietų nei mačiusios, nei girdėjusios nėra.
Neįrengtos, nes niekas nesikreipė
Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė Ramunė Kabošienė teigė, kad kačių šėryklų mieste šiuo metu nėra: „Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pageidavimo iš gyventojų ir nebuvo pateiktų rekomendacijų iš gyvūnų globos organizacijų, kuriose vietose reikėtų įrengti kačių šėrimo vietas, šiuo metu mieste nėra įrengta kačių šėrimo vietų, tačiau gavę pasiūlymą bei rekomendacijas, imsimės visų įmanomų priemonių“.
Pasiteiravus, ar kačių šėrimas gyvenamųjų namų laiptinėse nėra nusižengimas taisyklėms, R.Kabošienė tikino, jog pagal Gyvūnų gerovės įstatymo bei viešosios tvarkos numatytus straipsnius, toks pažeidimas galimas.
„Itin svarbu, kad žmonės susitvarkytų vietas, kuriose šeria benamius gyvūnus. O pažeidimas yra ne pačių kačių šėrimas, tačiau šiukšlinimas ir šėrimo vietos nesutvarkymas“, – tikino ji.
R.Kabošienės manymu, tokios vietos galėtų būti įrengtos, jeigu gyventojai išsakytų savo norą ir tiesiogiai dėl konkrečioje gatvėje besigrupuojančių kačių kreiptųsi savivaldybėn.
Šėryklos keltų žmonių nepasitenkinimą
Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ vadovė Kėdainiuose Brigita Kymantaitė laikosi požiūrio, kad kačių šėryklos mieste nereikalingos.
„Jeigu katės yra kastruotos, kačių šėryklos nėra privalomos.
Joks įstatymas nedraudžia šerti benamių gyvūnų. Daug svarbiau yra tai, kad žmonės, šerdami kates, nesukeltų vieni kitiems nepatogumų – nesvaidytų maisto pro langus, kates šertų tvarkingai – nešiukšlintų.
Žinoma, kai kurie gyventojai piktinasi, jog katės šeriamos laiptinėse, todėl rekomenduotumėme jas šerti atokiau nuo gyvenamojo būsto, ant pievutės, lauke, kur maisto likučiai nekeltų nemalonaus kvapo, nesimėtytų pakelėse“, – teigė Brigita.
