Veterinarijos gydytojo G. Sudiko nuomone, dažniausiai neįprasto šuns elgesio priežastys būna psichologinės. Tuomet nenatūraliai kartojamas tam tikras elgesio modelis. Tai vadinama obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu - elgesio problema.
Nenormalų šuns elgesį gali sukelti pasikeitusi gyvenamoji vieta, šeimos pagausėjimas, išsiskyrimo nerimas, netinkamas elgesys su gyvūnu, skausmas.
Nuobodulys – didžiausias priešas
Įkyrus noras daryti kokius nors veiksmus, kad sumažėtų diskomfortas, pavyzdžiui, vaikščioti ratu, gali atsirasti iš nuobodulio ar nerimo. Daugeliu atvejų padeda didesnis fizinis ir psichologinis krūvis.
Jei neįprastas šuns elgesys - psichologinė problema, gali padėti dėmesio nukreipimas žaislais, aktyvesnė veikla.
Nenormalų šuns elgesį sumažins kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimai. Jokiu būdu negalima šaukti ant šuns, ar juoktis iš jo – šuo atkreips dėmesį, tačiau nerimas ir psichologinės problemos nepradings. Geriausia ramiai nukreipti jo dėmesį kokia nors kita veikla.
Jei šuns elgesio problema įsisenėjusi, reikės kantriai dirbti su šunimi, konsultuotis su gyvūnų elgesio specialistu, vartoti vaistus, juos derinti su elgesio korekcija. Jei problema medicininė - reikės specialaus gydymo.
Provokuoja skausmas
Sukimąsi ratu gali sukelti ir fiziologinės problemos. Tai skausmas, akių ar ausų ligos, vidaus parazitai. Jei šuo vyresnis – mąstymo, atminties ar koordinacijos sutrikimas, tam tikri smegenų pažeidimai.
Skausmas, dirginimas ir kiti pojūčiai užpakalinių galūnių ar uodegos srityje neretai išprovokuoja liguistą sukimąsi ratu, kasymąsi ar lojimą.
Patyrus fizinę traumą, šuns organizmas išskiria endogeninius opioidus. Jie stimuliuoja smegenų malonumo centrus, apsaugo gyvūną nuo skausmo, tačiau gali paveikti šuns elgseną.
Elgesį kontroliuoja ir genai
Šuns polinkį į psichologinius sutrikimus gali lemti genetika. Kai kurių veislių atstovai, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai, turi didesnę tikimybę nenormalaus elgesio atsiradimui. Vokiečių aviganiai linkę gaudyti uodegą, dobermanai - laižytis galūnes ir pan.
„Net su genetiniu polinkiu į psichologines problemas, sutrikimai šuniui pasitaiko rečiau, jei šeimininkai juo rūpinasi, nepalieka vieno ilgam laikui, laiku pastebi problemą ir nepamiršta, kad šuo turi judėti, gyventi aktyvų gyvenimą“, - sakė veterinarijos klinikos „Vetvila“ gydytojas G. Sudikas.
Socializuotiems šunims yra mažesnė psichologinių sutrikimų tikimybė. Neįprastos situacijos socializuotam šuniui sukelia mažiau streso.
