Gyvūnų kapinėse – šeimininkų išradingumas ir žvėrių išdraskyti kapai

Plikoje laukymėje pamiškėje – netvarkingai išsimėtę kapeliai. „Gerda, 1996–2013“. „Vikis, 2003–2013“. Ne, tai ne žmonių kapai, o žmonėms sielą ne vienerius metus šildžiusių ir geriausiais draugais buvusių augintinių amžinojo poilsio vieta. Todėl ir kapinės kiek kitokios, ne tokios rūsčios. Atspindinčios žmogaus požiūrį į mylimus gyvūnus.

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė, Šarūnas Meškys

Sep 24, 2013, 9:38 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 9:17 PM

Paneriuose, Liudvinavo gatvėje, netoli „Regitros“, įkurtose oficialiose gyvūnų kapinėse šiuo metu – jau per šimtą kapų. Kaip ir žmonių kapinėse, taip ir čia galima pamatyti ir nepamatuotos pompastikos, ir kuklaus subtilumo, ir atmestinumo, ir varžybų, kas įspūdingesnį paminklą pastatys.

Garfildui – oranžinės drožlės

Visoje kapų masėje išsiskiria keli granitiniai paminklai, po kuriais ne gėda būtų laidoti ir žmones. Yra ir metalinių tvorelių, ir pasodintų gėlių, ir išradingų kompozicijų.

Kažkieno, matyt, labai mylėto trejus metus gyvenusio triušiuko atminimas įamžintas apverstu vazonu, pro kurio kraštą lenda velykinis kiškutis. O štai Garfildo kapas padengtas oranžinės spalvos drožlėmis. Net nekyla abejonių, kokios spalvos buvo katinas.

Ant kai kurių paminklų šalia vardo ir gimimo bei mirties (na gerai, nugaišimo) metų įkomponuota ir gyvūno nuotrauka. Dauguma gyvūnų laidotojų stengiasi valdiškas informacines lenteles kuo greičiau pakeisti savais užrašais, nes valdiški ilgai neišsilaiko – dėl lietaus poveikio išblunka.

Kryžių gyvūnų kapinėse nepamatysime – augintinių sužmoginimas pažengęs tik iki granitinių paminklų statymo. Tiesa, poroje vietų rasime įsmeigtus kryžmai surištus pagaliukus – užuominą į įprastą žmonių kapinių atributą. Bet kur kas tinkamiau atrodo Džiulytei vietoj kryžiaus prie kapelio iškeltas medinis kaulas.

Gyvūnų kapinėse gana jauku – šiluma, o kartais netgi švelnia ironija dvelkia visos žmonių pastangos įamžinti savo mylėtų keturkojų atminimą. Ir granitiniai paminklai, ir išdėlioti lauko akmenėliai – pagal kiekvieno šeimininko supratimą ir kišenę. Bet gražu čia ne viskas.

Nuo žvėrių negelbsti ir antkapiai

Šalia vieno kapo aikteliu. Prie gana dailaus medinio paminklo žemė pusiau išknista, iš po jos ištampyti margi skudurai, į kuriuos, matyt, buvo suvyniotas šuns kūnas. Galbūt tai audeklas, kuris buvo patiestas to šunelio guolyje. Už keleto, gal dešimties metrų pakrūmėje voliojasi šuns kaukolė.

„Lapės, – sako mane į kapines atlydėjęs vilnietis Stanisvalas Višnevskis, globojantis dvi dešimtis benamių kačių ir iš anksto apsitvėręs kapinėse joms amžinojo poilsio vietą. – Ir šeškai.“

Iš miško atklystantys alkani laukiniai žvėrys ieškodami maisto išdrasko šviežiai supiltus kapus – negelbsti ir savivaldybės nurodymas, kad gyvūnus laidoti reikia ne mažiau kaip metro gylyje. Negelbsti ir uždėtas sunkus antkapis – žvėrys įsigudrina iki maitos prasikasti iš šono. Stanislavas parodo vieną tokį kapą.

„Žmonės nemoka laidoti gyvūnų, – aiškina Stanislavas. – Palaidojus būtina kapą apipilti dyzelinu. Jo kvapas išlieka labai ilgai ir atbaido žvėris.“

Stanislavui nepatinka ir tai, kad prie kapinių nepatogu privažiuoti. Žiemą keliukas, iš pagrindinio kelio vedantis link kapinaičių, būna nepravažiuojamas.

Tvarkos reikėtų ir pačių kapų išdėstymui – kol kas jie kasami bet kaip, paliekant didelius tarpus. Nors kapinės veikia dar tik apie metus, užpildytas kone visas savivaldybės duotas sklypas, nekreipiant dėmesio net į žymes, kad po žeme eina dujotiekis.

Gyvūnų kapinės – nemokamos

Žmonės gyvūnų kapinėmis gali naudotis nemokamai. Pagrindinė taisyklė – nugaišusį gyvūną būtina užkasti bent 1 metro gylyje. Taip pat privaloma laikytis taisyklės, kad gyvūnų kapai butų ne toliau kaip 0,5 metro atstumu vienas nuo kito. Kapas turi būti pažymėtas taip, kad matytųsi. Žmonės duobę gali išsikasti patys arba užsisakę privačių įmonių paslaugas.

Kaip „Augintiniui“ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos vadovė Sigita Burbienė, kol nebuvo gyvūnų kapinių, žmonės nugaišusiais gyvūnais atsikratydavo įvairiai.

„Galima nunešti į „Grindą“. Ten gaišenas iš gyventojų priima nemokamai. Jos kraunamos į bendrą gaišenų krūvą, o vėliau vežamos į Rietavą utilizuoti“, – sakė S.Burbienė, pridurdama, kad toks utilizavimo būdas ne visiems priimtinas.

Palikti nugaišusį gyvūną galima ir pas veterinarą, bet už tokią paslaugą jie ima mokestį. Kiti, nors tai ir nėra leidžiama, augintinius laidoja soduose, sodybose ar kitose nuošalesnėse vietose. „Deja, kremavimo paslaugų gyvūnams Lietuvoje nėra. Nors jei būtų, manau, atsirastų žmonių, kurie norėtų tokios paslaugos“, – pridūrė savivaldybės atstovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali „Nauja diena“ G. Kirkilui atminti