Žako vardą gavęs Betos augintinis – atstovas žako veislės papūgų, garsėjančių sumanumu ir gebėjimu atkartoti žmogaus kalbą bei daugybę kitų garsų.
Pilką paukštį su raudona uodega B.Rumšienė prieš šešerius metus gavo dovanų iš savo tėvų. Nuo pirmos dienos paukštis tapo kaunietės ir dviejų jos atžalų – 21 metų Ovidijaus ir penkiolikametės Gintarės – numylėtiniu.
„Kalbinti paukštį pradėjo sūnus. Pirmiausia papūgą Ovidijus išmokė ištarti jo vardą, vėliau sveikintis ir dėkoti, po kiek laiko – prisistatyti.
Kartą juokais sūnus pasakė – jeigu Žakas yra mūsų šeimos narys, vadinasi, jis irgi Rumšas.
Paukštis tai iš karto pasigavo ir ėmė šaukti, jog jis – Žakas Rumšas“, – kvatodamasi pasakojo tituluota gražuolė.
Dabar moteris nebeįsivaizduoja namų be bendrauti itin mėgstančios ir savo žodyną nuolat papildančios papūgos. Paukštis nuolat kalba ar švilpauja, kartoja įvairius žodžius, šaukia Betos ir jos vaikų vardus, bando įsiterpti į šeimos narių pokalbius.
Kai prieš kurį laiką kaunietės namuose lakstė šuo, Žakas jį bandė auklėti ir net pabarti šaukdamas: „Ką pridirbai?“ arba „Eik į vietą.“
Kai į Rumšų namus užsuka svečiai, Žakas įprastai pirmasis skuba jų kalbinti.
Šeimininkė pastebėjo, jog pažįstamiems žmonėms paukštis dažniausiai sako vienus dalykus, o pirmąkart arba retai matomiems – visiškai kitus.
„Pas mus dažnai užsukančiai mano mamai ar kitiems svečiams Žakas pasako: „Labas.“
Arba paklausia: „Kaip gyveni?“ Dar paprašo: „Duok bučiuką“ ir net imituoja bučinio garsą.
Rečiau atvykstantiems svečiams papūga prisistato, o ką ištars po to, niekas negali nuspėti.
Vienus ji stebina vardydama šeimos narių vardus, sakydama „Lietuva“ arba skaičiuodama iki dešimties, kitų griežtu tonu vis klausia: „Ko žiūri, ką?“, tretiems įsakmiai siūlo: „Eik namo“, „Eik miegoti“, be perstojo kartoja: „Jau vėlu“ arba tiesiog aploja lyg koks šuo“, – pasakojo B.Rumšienė.
Žakui patinka krėsti išdaigas ir savo šeimininkams, ir jų bičiuliams.
Paukštis ne tik moka meistriškai pakartoti vyro, moters ir vaikų balsus, juoką, čiaudulį, kosulį, bet ir namų bei automobilių signalizacijos garsus, įvairias mobiliojo telefono melodijas, net išsikraunančio telefono aparato pypsėjimą.
„Jeigu kuris nors iš namiškių ar svečias parodo, kad patikėjo Žaku, o kartais juo nepatikėti būna sunku, paukštis mėgaujasi apgavyste ir vis kartoja tą patį žodį ar garsą“, – tvirtino sparnuočio šeimininkė.
Jeigu galėtų, sparnuotis kone ištisas dienas leistų skraidydamas po namus ir supdamasis ant pakabinamų šviestuvų.
Tačiau B.Rumšienė baiminasi dažnai išleisti augintinį iš narvo, nes jis jau keliskart yra atsitrenkęs į stiklą.
Be to, Žakas nevengia skabyti kambarinių augalų, draskyti knygų, snapu kapoti baldų, knibinėti technikos, krapštyti sienų.
B.Rumšienė tikino, jog papūgos priežiūra nesudėtinga tuomet, kai šeimininkai žino, kokius produktus jai būtina riboti, o kokių visiškai negalima.
Kiekvieną rytą moteris į Žako indelį įpila šviežio vandens, įdeda obuolio, kriaušės ar apelsino skiltelę, atpjauna banano, morkos, paplėšo salotų lapų. Papūga mėgsta ir specialų lesalą.
Prieš lesdamas Žakas dažnai sau palinki: „Skanaus“ ir pasako „Ačiū“ bei „Prašau“.
„Niekada Žakui neduodame nė gabalėlio to, kas jam gali pakenkti. Prieš kelerius metus paukštis buvo sunegalavęs, greičiausiai sulesė per daug riešutų.
Tai sutrikdė jo kepenų veiklą. Papūgą išgelbėjo patyręs veterinaras. Jis mus pamokė, kaip tinkamai ją prižiūrėti“, – neslėpė B.Rumšienė.
Maždaug 80 metų gyvenančioms žako papūgoms ypač pražūtingas šokoladas, avokadai, svogūnai, česnakai, druska, kavos pupelės, riebus sūris.
Papūgą namuose laikanti kaunietė daug domisi šiais paukščiais, jų sugebėjimais ir priežiūra.
Moteris taip pat renka stiklines papūgų figūrėles.
