Keistose vietose įrengtose gyvūnų kapinėse - žmonių išradingumas

Kai vieni skuba per trumpąjį Vėlinių savaitgalį aplankyti Anapilin išėjusių artimųjų kapų, kiti nepamiršta uždegti žvakutę ir ant ilgus metus kartu gyvenusio ir mylėjusio keturkojo amžino poilsio vietos. Įdomu tai, kad vienos kapinės yra oficialios, kitos – savavališkai įrengtos miestiečių, keistose, netikėtose vietose arba likusios nuo senų laikų.

Nelegalios gyvūnų kapinės - prie televizijos bokšto Vilniuje.<br>V.Balkūno nuotr.
Nelegalios gyvūnų kapinės - prie televizijos bokšto Vilniuje.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Šarūnas Meškys

2014-11-02 09:14, atnaujinta 2018-01-23 18:16

Tad nuotraukų galerijoje siūlome pamatyti, kaip atrodo gyvūnų amžino poilsio vietos, esančios Vilniuje ir prisiminti tuos, kurių jau nebėra gyvųjų tarpe.

Vienintelės legalios kapinės Vilniuje įkurtos Liudvinavo gatvėje. Žmonės oficialiomis gyvūnų kapinėmis gali naudotis nemokamai. Pagrindinė taisyklė – nugaišusį gyvūną būtina užkasti bent 1 metro gylyje. Taip pat privaloma laikytis taisyklės, kad gyvūnų kapai butų ne toliau kaip 0,5 metro atstumu vienas nuo kito. Kapas turi būti pažymėtas taip, kad matytųsi. Tiesa, visai šalia kapinių yra dujotiekis, tad ten kasinėti bei laidoti gyvūnus griežtai draudžiama.

Gyvūnų laidojimo teritorijose daugelį kapų puošia išradingi papuošimai ir dekoracijos - dailiai apdirbti akmenys, kartais - prabangūs granitiniai paminklai, antkapiai, medžio drožiniai, skulptūros, nuotraukos, gėlės.

Neoficialios gyvūnų kapinės yra Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, keli šimtai metrų nuo Televizijos bokšto. Vieni kapeliai tvarkingi, papuošti gėlėmis, ant jų dega žvakutės, prie kai kai kurių antkapių paliktas mėgiamas augintinio žaislas, antsnukis ar dubenėlis. Kiti, deja, jau pamiršti ir apleisti.

Keliose sostinės vietose galima aptikti ir antkapių keturkojams, kurie pastatyti XX amžiaus pradžioje ar net XIX amžiaus pabaigoje. Tokių paminklų keturkojams galima rasti Markučių dvaro sodybos teritorijoje, netoli šv. Varvaros koplyčios bei Varvaros Melnikovos bei jos vyro Grigorijaus Puškino šeimyninių kapinaičių.

Remiantis istoriniais šaltiniais, tuo metu dvaras priklausė inžinieriaus Aleksejaus Melnikovo dukrai Varvarai Melnikovai, kuri su savo antruoju vyru – jauniausiojo rusų poeto Aleksandro Puškino sūnumi – Grigorijumi atsikėlė gyventi į Vilnių 1899 metais. V.Melnikova čia gyveno iki mirties 1935–aisiais.

Tad manoma, kad du šunys, palaidoti dvaro teritorijoje 1921 ir 1935 metais priklausė Varvarai Melnikovai-Puškinai.

„Ištikimam draugui Benui. 1921 rugpjūtis“, – ant akmens iškaltas užrašas. Visai šalia pat stovi kiek mažesnis paminklas „Mano Žučekas 1925–1935“.

Kitas, daugiau nei šimtmetį menantis paminklas šuniui stovi Verkių dvaro teritorijoje. „Lutin. Septembre 1885 “, – taip pažymėtas akmuo, skirtas ten palaidoto šuns atminimui. Tikėtina, kad šuo priklausė kunigaikščio Ludwigo Sayn–Wittgensteino šeimos palikuonims, kurie dabartinį Verkių dvarą valdė nuo 1840 iki 1900 metų.

Keli pavieniai antkapiai į amžinos medžioklės plotus iškeliavusiems keturkojams pastatyti S.Batoro gatvėje, netoli Pučkorių atodangos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.