Lietuvius pasaulyje išgarsino darbas, įkvėptas ežiuko rūke

Vilniuje atsiradę gyvūnus tausoti skatinantys „kelio ženklai“ atkreipė pasaulio dėmesį, reportažus rodė net užsienio televizijos. Projektą internetu išplatinę vilniečiai tokio atgarsio net nesapnavo.

Pastatyti gyvūnų eismo ženklus M.Karpovičių įkvėpė ežiukas kelyje.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Pastatyti gyvūnų eismo ženklus M.Karpovičių įkvėpė ežiukas kelyje.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Vilniuje pastatyti gyvūnus saugoti raginantys ženklai.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Vilniuje pastatyti gyvūnus saugoti raginantys ženklai.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Vilniuje pastatyti gyvūnus saugoti raginantys ženklai.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Vilniuje pastatyti gyvūnus saugoti raginantys ženklai.<br>„Clinic 212“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Artūras Jančys

Aug 23, 2015, 1:21 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 7:58 AM

Kūrybos ir reklamos agentūros „Clinic 212“ projektų vadovas, 29 metų Martynas Karpovičius sakė, jog mintį apie projektą #TINYROADSIGN (Maži kelio ženklai) jam pakišo ežiukas, naktį ėjęs per kelią.

Šiuo socialinės reklamos projektu kūrybiški vilniečiai siekė parodyti, kad miestas priklauso ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams.

Keturi ženklai, skirti gyvūnams, nurodo perėją ežiukams, oro uostą paukščiams, plaukimo baseiną antims ir poilsio vietą katėms. Visi ženklai buvo pastatyti Vingio parke, ant Tauro kalno, Žvėryne ir Naujamiestyje.

Nuotarukos su Vilniaus žaliųjų salų gyventojais keturkojais ir sparnuočias per socialinius tinklus apskriejo pasaulį, susidomėjo net JAV žiniasklaida, panašių ženklų jau atsirado Maskvos parkuose, tokius įrengti žada ir kanadiečiai – tokių žinių M.Karpovičius matė internete.

Interviu „Sostinei“ jis sakė pasiekęs tikslą, nes tokiu netradiciniu būdu atkreipęs dėmesį į miesto gyvūnijos pasaulį, kurį žmonės turėtų labiau saugoti. 

– Kaip kilo sumanymas imti reguliuoti eismą parkuose? Gal pamatėte žiaurių vaizdų, kaip Vingio parke dviratininkai ir motorolerininkai traiško lėtapėdžius ežiukus?

– Ne. Mes sukūrėme socialinės reklamos projektą labai greitai, tokio atgarsio, kokio sulaukėme, net nesitikėjome. Na, manėme sulauksime šiek tiek patinkinimų „Facebook“ tinklalapyje ir viskas. O čia net populiarus JAV leidinys „Huffington Post“ aprašė. Interneto portalas Bored Panda pirmasis pasidalino šia žinia su pasauliu. Holivudo aktorė Zooey Deshanel žinia apie mūsų inciatyvą pasidalino savo „Facebook“ paskyroje, turinčioje per 6 milijonus gerbėjų, taip pat ir žaliųjų organizacija „Greenpeace“. 

Bet ežys šioje istorijoje suvaidino svarbų vaidmenį. Neseniai važiavau naktį taksi, per kelią pupsėjo ežiukas. Šįkart, laimė, taksistas spėjo sustabdyti automobilį. Tada man dingtelėjo mintis: reikia atkreipti žmonių dėmesį, kad net ir didmiestyje gyvename ne tik mes, bet ir mažesni už mus, silpnesi padarai. Kitą rytą apie idėją iškart papasakojęs kolegai Aidui Šumskui, kuriam idėja pasirodė įdomi ir jie nusprendė kuo greičiau ją įgyvendinti.

– Ar jūsų sumanymas labiau gamtosauginis, ar susijęs su socialine reklama? Ar jūs ir jūsų kolegos mylite gyvūnus, turite augintinių?

– Taip, mes gyvūnus mylime, namuose aš auginu katę. Bet iš tiesų „gyvūnų eismo ženklai“ yra tęsinys mūsų ankstesnio projekto – „Paukščių viešbučio“. Tokį „daugiabutį“ inkilą sukalti paskatino mano mėgstamo kino režisieriaus Weso Andersono filmas „The Grand Budapest Hotel“.

–  Ar kilo kokių nors keblumų, ka statėte ženklus?   Didelių sunkumų nekilo. Iš tiesų pats procesas buvo labai smagus ir mes puikiai praleidome laiką, nes norėjome, kad gražiai atsiskleistų gyvūnai nuotraukose. Kadangi fotografavome vakare, kol dar buvo šviesu, turėjome nedaug laiko kiekvienai lokacijai, juk gyvūnų pozuoti nepaprašysi, todėl buvo daug lakstymo ir viliojimo. Net patį ančių ženklą iš tvenkinio reikėjo traukti.

– Jūsų sumanymas įdomus ir kilnus. Bet jau tokie mes lietuviai – jei kas nors padaro ką nors įdomaus, būtinai atsiranda murmeklių ir smerkėjų. Ar sulaukėte tik gerų atsiliepimų?

Daugiausiai gerų, bet internete buvo ir neigiamų komentarų. Toks, pavyzdžiui juokingas: anoniminis komentatorius rašė, esą ženklus pastatė ta pati kompanija, kuri subjaurojo Neries krantinę „vamzdžiu“. Turėta omenyje prieštaringai vertinama skulptūra prie Neries – „Arka“. Ne vieną kartą susilaukėme komentarų, kad ežiai nemoka skaityti ir kelio ženklo jie neatpažins.

Ne itin imame į galvą tokius paistalus, juokinga tik.

Mes tikrai nesiekėme socialinės provokacijos, nesiėmėme iniciatyvos keisti įstatymus ir panašiai. Jeigu po šios akcijos vairuotojai, dviratininkai, motociklininkai atidžiau žiūrės į kelią, stebėdami, ar neprabėga koks nors žvėrelis – tikslą būsime pasiekę.

– Ar jūs pats labiau mėgstate laisvalaikį leisti Vilniaus urbanistinėje erdvėje, Senamiestyje, ar parkuose, prie upių?

Vilnius per mažas miestas, kad būtų galima pasirinkti tik vieno tipo erdvę, nėra labai daug pramogų ir vietų laisvalaikį praleisti. Geria jaučiuosi ir Senamiestyje, ir parkuose, ir kavinėse, ir gamtoje.

– Ką manote apie Vilniaus žaliąsias zonas, Neries ir Vilnius krantines? Ar jos gerai tvarkomos, švarios?

– Švaros ir tvarkos kiek trūksta. Pavyzdžiui, Žvėryno tvenkinyje, kur antys plaukioja, mėtosi nemažai šiukšlių. Žmonės atsineša batonus maišelyje, palesina antis – puiku, bet blogai, kad šiukšles numeta šalia. Taigi nesame labai jau švaruolių miestas.

Mūsų parkuose man nepatinka tai, kad ten labai daug draudimų. Turiu omenyje Bernardinų sodą. Ten nieko negalima – vedžioti šunų, važinėti dviračių, gulėti ant žolės, dar tą aną daryti nevalia. Tik vaikščioti it mietą prarijus. Kai būnu užsienyje matau, kad ten parkuose laisvės daugiau. Kita vertus, galbūt žaliųjų zonų Vilniuje mažai, todėl jos griežčiau saugomos.

O štai Vingio parkas patinka, puikus. Jis ir tvarkomas, ir draudimų ne per daug.

Reklamos taisyklės nepažeistos Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus reklamos poskyrio nuomone, šie ženklai neskleidžia informacijos, susijusios su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, neskatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, todėl neturėtų būti laikomi reklama . Tokiu atveju, jei tai nėra laikoma reklama, leidimas įrengti išorinę reklamą nereikalingas. Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus manymu, pateikti ženklų pavyzdžiai, kurių vaizdai ir nuotraukos yra internetiniame puslapyje, nėra kelio ženklai. Kelio ženklai reglamentuoti Kelių eismo taisyklėse, jų gamyba ir įrengimas reglamentuoti Kelio ženklų įrengimo taisyklėse. Saugaus miesto departamento nuomone, pagal Tvarkymo ir švaros taisyklėse numatytą „renginio“ sąvoką ši akcija nėra renginys, nes būtini požymiai yra: „tam tikrą laiką trunkantis asmens organizuotas žmonių susibūrimas viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku“. Informacijos renginių kalendoriuje nerasta, kaip ir organizatorių prašymų ar pranešimų leisti organizuoti akciją. Apibendrinant Vilniaus miesto savivaldybės  specialistų vertinimus galima teigti, kad ši socialinė akcija nelaikytina nei reklama, nei kelio ženklais, nei renginiu, kuriam būtų reikalingas leidimas, tačiau tokių ženklų pastatymą tam tikroje teritorijoje reikėjo suderinti su tos teritorijos valdytoju, prižiūrėtoju ar savininku.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.