Dar savaitę Vilniuje galite pamatyti, kaip asociacijomis su vienu garsiausių rusų operos dainininkų F. Šaliapinu ir jo buldogais Bulka ir kitais žaidžia „ukrainietiškasis Sauka“.
Taip vadinamo žymaus šiuolaikinio Kijevo dailininko Igorio Gubskio paroda „Arlekinų visuomenė“, kurioje galima išvysti net kelis garsiųjų F.Šaliapino buldogų asociatyvius paveikslus, iki spalio 21 dienos veikia laikinojoje galerijoje Vilniuje.
F. Šaliapinas augindavo iškart keletą šunų – pasiimdavo juos į koncertinius turus, o paskui ir į emigraciją. F. Šaliapino biografijos tyrinėtojai jo santykius su šunimis analizuoja žiūrėdami fotografuotus ir tapytus jo portretus, kuriems šis pozuodavo su savo augintiniais. F.Šaliapino šunys paveiksluose ne tik rodė stiprų tarpusavio ryšį, bet ir tapdavo itin svarbiais paveikslo kompozicijos elementais.
Juokinga tai, kaip Šaliapinas priversdavo savo šunis pozuoti: buldogui rodydavo katę, jis stovėdavo tiesiai, įsitempęs ir įdėmiai žiūrėdavo reikiama kryptimi.
Vilniuje eksponuojamas „ukrainietiškasis Sauka“ I.Gubskis taip pat dievina šunis.
„Dideliame bute Kijevo centre menininkas augina 20-30 šunų. Dalis jų surinkti iš prieglaudų, dalis - veisliniai. Dėl šio pomėgio I.Gubskis žmonių laikomas keistuoliu, todėl šunis vedžioja naktimis ir paryčiais – tai leidžia jam iš arti stebėti marginalinį Kijevo gyvenimą.
Manoma, kad iš to kyla jo personažai – dažnai istorinių didvyrių elementų turintys gatvės elgetos, valkatos, keistuoliai“, - pasakodama apie parodą intriguoja Kijeve gyvenanti lietuvė meno kuratorė Eva Bakienė.
I. Gubskio paveiksluose vaizduojamus arlekinus dažnai lydi šunys, o išskirtiniuose baltojo, auksinio ir kt. arlekinų paveiksluose, kuriuos jis atsiuntė į Lietuvą, pasak autoriaus, – asociatyviai vaizduojami būtent F. Šaliapino prancūziškieji buldogai.
Senojoje Europos dailės tradicijoje buvo būdinga vaizduoti šunis. Vilniaus parodoje rasite sąsajų ir su garsiuoju Rusijos dailininko Boriso Kustodievo tapytu F. Šaliapino portretu su buldogiuku.
Prancūziškųjų buldogų veislė šioje šalyje išvesta XIX pabaigoje. Ilgą laiką jie buvo įperkami tik turtingiausiems šunų mylėtojams.
