28 metų praeivį Keningau Prayitno sugraudino ši istorija, jam pagailo vienišo gyvūno ir jis nutarė jį priglausti. Tačiau, deja, nesėkmingai. Kitą dieną katė pabėgo iš jo namų ir vėl atsigulė šalia kapo.
Ši nelaimėlė kiekvieną dieną grįžta ir į savo šeimininko namus, ten šiuo metu gyvena jo vaikai, kurie katinuką šeria ir juo rūpinasi. Pasistiprinusi ji vėl keliauja prie šeimininko kapo. Praeiviai tai pat palieka maisto ir vandens ir įvairiais būdais stengiasi gyvūną parvesti namo, tačiau ištikimasis šeimininko draugas net neketina trauktis nuo jo kapo. Kiekvieną naktį ji miega šalia, jaukiai susisukusi ant žemės.
Ji miega arba gulėdama murkia….
Tai parodo, kokį artimą ryšį galima sukurti tarp žmogaus ir gyvūno. Ir kas pasakys, kad katės negali jausti meilės savo šeimininkui?
