Goda Prapuolenytė-Leonavičienė – kūrybiška asmenybė, prodiusuojanti įvairius televizijos ir kurianti lrytas.tv turinio projektus. Be mylimo darbo Goda dar kuria savo tinklaraštį „Šeimos gidas“, kuriame dalijasi naudinga informacija šeimoms. O pasakyti apie tai ji tikrai turi ką – namuose ją pasitinka trys nuostabios dukterys. Pasitinka ir šeimos numylėtinis didysis pudelis Grehemas, kurį neretai tenka sutikti ir redakcijos koridoriuose.
– Goda, kaip jūsų šeimos namuose atsirado šuo?
– Jei kitose šeimose, auginančiose vaikus, dažniausiai šuo atsiranda vaikų pageidavimu, mūsiškėje keturkojo draugo labiausiai norėjau aš. Prieš dešimt metų sulaukiau dovanos – prancūzų buldogo Rodeno, kuris praėjusią vasarą iškeliavo į amžinus lojimo plotus ir jau po kelių dienų buvo aišku, kad reikia kito šuns, nes namuose atsiradusi tuštuma slėgė visą šeimą. Filmuodama buvau susipažinusi su Abra Kadabra, turbūt garsiausia Lietuvoje didžiąja pudele ir jau tada kirbėjo mintis įsigyti šios veislės šunį ir net svarsčiau auginti kartu su „prancūziuku“, bet likimas pakoregavo planus.
Didžiųjų, angliškai „standart“, o lietuvių meiliai vadinamų karališkaisiais pudelių veislynų nėra labai daug, tuo metu nebuvo naujų vadų, todėl dairiausi užsienyje. Grehemas, abrikosinės spalvos didysis pudelis atkeliavo iš Lenkijos pietuose esančio patikimo veislyno – man labai svarbu buvo kas jo tėvai, kokia šeimininkė, kokie sveikatos duomenys ir psichika, todėl rinkausi itin atsakingai. Nors dokumentus jis turi, dėl savo rudos nosies (abrikosinės spalvos pudelių nosis turi būti juoda), jis negali dalyvauti parodose. Bet mums tai neturėjo jokios reikšmės.
– Grehemas – labai įdomus vardas šuniui.
– Juokiuosi, kad veislę išrinkau aš, o vardą – šeima. Visos trys dukros Smiltė, Eleonora, Olivija ir vyras Rimgaudas siūlė vardus iš kurių patys rinko geriausią. Buvo norų pavadinti ir Burbulu, ir Abrikosu, bet po keleto balsavimo turų laimėjo Grehemas. Mano vyras gilinasi į įvairias matematikos įdomybes ir mergaitėms jau anksčiau daug pasakojo apie Grahamo skaičių – tai didžiausias kada nors praktiniuose skaičiavimuose panaudotas skaičius. Jis pavadintas matematiko, kuris naudojo šį skaičių skaičiavimuose, Ronaldo Grahamo pavarde. Mes sulietuvinome tarimą ir šuo taip tapo Grehemu. Nors vardas ilgesnis ir sudėtingas, mes jo netrumpiname.
– Kodėl tai patiko Abra Kadabra ir rinkaisi būtent tokią veislę?
– Turbūt apie kiekvieną veislę jų šeimininkai sako ta patį, bet didieji pudeliai yra ypatingi. Labiausiai juos garsina, jog jie yra protingiausi šunys pasaulyje. Pataisyčiau, kad pudeliai antri pagal protingumą, o ir pats sąrašas man šiek tiek kelia abejonių, nes manau, kad svarbiau kiti dalykai. Šis šuo yra be galo draugiškas ir prisitaikantis – jei tu bėgikas, jis bėgs su tavimi, sėdi namie ir dirbi, gulės tau prie kojų, mėgsti keliauti – jis keliaus. Tai šuo, kuriam svarbiausia draugija ir žmonės. Jis mėgta ir vaikus, ir suaugusius. Didžiulis privalumas – visai nesišeria ir nėra toks jau didelis ar sunkus, kaip atrodo, kuomet kudlos paauga.
Man keista, kuomet žmonės butuose renkasi tik mažų veislių šunis, kurie vaikščiodami mieste dažnai visko bijo ir iš baimės loja. Juk tiek didelį, tiek mažą reikia vedžioti tiek pat. Grehemas į lauką eina ryte ir vakare, būname ten tiek, kiek tuo metu galime. Galbūt tai 10 minučių, galbūt valanda. Kadangi prieš tai buvęs augintinis dažnai puldavo didesnius, nepadėjo jokia dresūra, tai man labai svarbu, kad Grehemas draugauja su visais. Net katės jam būtų įdomios, bet kad šios jį puola! Jis taip mėgsta dėmesį ir glostymus, kad net pats kiša galvą einantiems praeiviams po ranka (juokiasi).
– Daugelis šeimininkų neišvengia išdaigų, kai keičiasi pieniniai dantukai... Jums gal pavyko išvengti?
– Grehemui dabar 1,5 metų ir iššūkis buvo vienintelis, kaip ir visų – pripratinti jį reikalus atlikti lauke. Kadangi pas mus atkeliavo nedidelis, vos 2,5 mėnesių amžiaus, tam reikėjo skirti daugiau dėmesio, bet po truputį tai išsisprendė. Jis absoliučiai tobulas šuo, kuris nieko neniokoja, nebent iš mergaičių kambario vagia minkštus žaislus, su kuriais labai mėgsta žaisti.
Tai viena lengviausiai dresuojamų veislių, bet, esame tokie apsileidę šeimininkai, kad į dresūros pamokas neužsukome, nes pritrūkome laiko, todėl dresavome savo jėgomis. Jis moka pagrindines komandas ir mes puikiai susitvarkome.
– Sakai, kad jis myli tavo mergaites. Ar pasidalina augintiniu?
– Tai yra jų žaidimo draugas. Didelis šuo yra privalumas ir tuomet, kai su juo nori žaisti trys dukros. Man ramu, kad jos jo neužspaus, neužmins, neužgaus. Mažesni šuniukai iš baimės, gali ir krimstelėti, bet su Grehemu ramu. Šuo migdomas lovoje, puošiamas sijonais ir kaspinais. Vyresnėlė vienuolikmetė šunį vedžioja rytais ir puikiai susitvarko.
– Tai pasivaikščiojimai mėgstamiausia jūsų su Grehemu veikla?
– Smagiausi mums abiems yra ilgi pasivaikščiojimai miške ar gamtoje. Jis gali miklinti savo ilgas kojas bėgdamas neįsivaizduojamai greitai, o man patinka jį stebėti. Su Grehemu aš važinėju ir paspirtuku bei dviračiu, jis bėga šalia.
– Kokiais skanėstais numylėtinį lepini?
– Jis, kaip tikras paauglys, mėgsta viską. Gaila, bet dažnai ši veislė alergiška vištienai, iškart pradeda traiškanoti akys. Grehemas visad bus šalia, kai gaminsiu sriubą, troškinį ar salotas, nes žino, kad gaus galiuką morkos, cukinijos ar agurko – šie vegetariški užkandžiai jam labai patinka.
– Juokingiausias prisiminimas, kokį prisimeni, susijęs su Grehemu.
– Gyvename Vilniaus senamiestyje, kuriame neseniai ant pastatų sienų Lina Šlipavičiūtė – Černiauskienė savo projekto „Sienos prisimena“ metu išpiešė tarpukario laikų nuotraukas. Grehemas labai išsigando didelio vyro paveikslo prie K. Sirvydo skvero ir bandė jį išgąsdinti savo lojimu.
– Vediesi šunį į darbą. Kaip į jį reaguoja aplinkiniai ir kaip jis reaguoja į kitus?
– Tyrimai rodo, kad darbe esantis gyvūnas suteikia nemažai laimės kolegoms. Šis šuo yra protingas, nesišeria, tinka alergiškiems žmonėms, netrukdo aplinkiniams ir man patinka kartu leisti laiką, todėl nematau priežasčių, kodėl neturėčiau to daryti. Be to, tai pats geriausias „ledlaužis“ susitikimuose ir itin padeda atsipalaiduoti žmonėms prieš filmavimą. Dar nesutikau nė vieno, kuriam jis nepatiktų ar jam nepatiktų glostymai. Kartais jį vadinu meditaciniu šuniu, nes gali panerti pirštus į jo kudlas ir valandų valandas jį glostyti. Garantuoju, po to laiko jis dar kepštelės koja prašydamas dar tai daryti.
– Ką apskritai manai apie augintinius viešosiose vietose? Duok patarimų, kaip pripratinti šunį padoriai elgtis.
– Laikausi nuomonės, kad nėra kvailų šunų, yra tik tokie šeimininkai. Taip, kiekvieno šuns temperamentas skiriasi, jis gali būti aktyvesnis, judresnis, norės daugiau, o gal mažiau bendrauti, bet svarbu, jog šuo būtų dresuotas klausyti šeimininkų, nekeltų pavojaus ar diskomforto kitiems. Nesu dresūros specialistė ir, kaip šunį išmokyti klausyti komandų, nepulti žmonių, neloti, gali patarti kinologai. Aš galiu tik pridurti, kad šuo padoriai elgtis turi ne tik viešoje vietoje, bet ir namuose.
– Kaip Grehemas sutaria su kitais augintiniais? Tenka matyti, kad jūsų kompanijoje ne vieni turit šunį, o ir darbe būna jų ne vienas.
– Džiugu, kad „šunininkyste“ užsikrėtęs beveik visas lrytas.tv skyrius – redaktorė augina patį energingiausią Šveicarų aviganį, operatorius uoliai lanko dresūros pamokas su protingiausiu mano matytu nykštukiniu špicu. Visi šie šunys puikiai sutaria tarpusavyje. Tiesa, vedamės juos po vieną, nes kitu atveju redakcijos koridoriuose, kaip tikrame vaikų darželyje – daug veiksmo ir linksmybių.
– Tu esi kūrybininkė, sukiesi televizijoje, bet dalis tavo darbų glaudžiai susiję su šeimos reikalais, apie tai turi ir tinklaraštį. Pasakyk, kodėl šeima su šunimi geriau nei šeima be šuns?
– Nes su šunimi smagiau! Visą laiką kartojama ir rašoma – įvertinkite, ar turėsite galimybes prižiūrėti šunį, jį auklėti, ką darysite keliaujant ir panašiai. Niekur neradau paskatinimo, jog pirmiau paskaičiuokite, kiek jis jums suteiks džiaugsmo: praleisite daugiau laiko gryname ore, vaikai mokysis atsakomybės, šeimoje pasidalinsite skirtingas pareigas, jus kiekvieną kartą pasitiks jūsų visų išsiilgęs draugas, kuris visada turės laiko žaidimams, pasivoliojimui ant žemės, kurį galėsite paglostyti kai liūdna ar palaikys jus kai sergate ir tenka gulėti lovoje. Šuo yra tas draugas, kuris bus su jumis visose gyvenimo situacijose. O tik tada galima kalbėti apie atsakomybes ir pareigas, kurios visada išsprendžiamos jei tik yra noro. Pavyzdžiui, aš turiu dešimties žmonių sąrašą, kurie laukia eilėje, kada galės pagloboti Grehemą, jei mes išvykstame. Svarbiausias klausimas – ar jūs norite šuns? Ar labai? Jei taip, atsakymas, kaip ir aiškus.
Visas kalėdines naujienas rasite specialiame lrytas.lt polapyje.
