Dažnai, šie kūriniai dar ir interaktyvūs – kviečiantys ne tik jais pasigrožėti žiūrint, bet ir „pabendrauti“, paliesti.
Pavyzdžiui, jei norite, kad jūsų norai išsipildytų galite juos pašnibždėti „Stebuklingam peliukui“ Klaipėdoje arba šuniukui „Keksui“ Ukmergėje.
Jums panorėjus uždainuoti gali ir 13 balandžių skulptūrėlių, kurios visos pabirusios po Ukmergės miestą.
Na, o šis „įdomiausiųjų“ rinkinys sudarytas iš dvidešimties Lietuvoje esančių skulptūrų, kurios yra skirtos gyvūnams.
Nors gyvūnų galima rasti daugelyje skulptūrų kompozicijų, šis sąrašas apie tas skulptūras, kurios skirtos gyvūnams, jų istorijoms, simbolinei prasmei, gyvūnams miesto simboliams.
Skulptūra rekordininkė
Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.
Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Autorius Vilius Puronas juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Skulptūra yra Talkšos ežero pakrantėje.
„Šuo Keksas“
Smulkiosios architektūros objektas – Ričardo Širvelio skulptūra iš granito „Šuo Keksas“ Ukmergės miesto centrą papuošė 2013 m.
Atnaujintoje Vienuolyno gatvėje šuo Keksas įsitaisė prie gatvės apšvietimo žibinto. Apie miesto „augintinį“, esantį 60 centimetrų aukščio ir panašaus pločio, sveriantį iki 100 kilogramų ir su bronzinėmis detalėmis sklando legenda.
Anot jos, miesto gyventojui ar turistui nepasididžiavus ir paglosčius miesto sargui nosį, šis įsimena to žmogaus kvapą ir saugo jį visą gyvenimą.
Senbernarės Bitės skulptūra
Apie legendinį ir kauniečiams puikiai žinomą šunį – senbernarę Bitę – nuo šiol primins ją įamžinusi skulptūra.
Realaus senbernarės dydžio skulptūra įsikūrė Žaliakalnyje – ten, kur Bitę buvo galima pamatyti dažniausiai. Šiame rajone ji kartu su šeimininku ir gyveno. Menininkas Lukas Šiupšinskas skulptūrą sukūrė realistine maniera su menine stilizacija.
„Lietuvių skalikai“
Lietuvių skalikai – vieninteliai Lietuvos medžiotojų išvesti medžiokliniai šunys– ieškantys žvėrių ar šviežių jų pėdsakų, persekiojantys juos ir melodingai skalijantys, kad medžiotojai žinotų, kur yra žvėrys.
„Senamiesčio sargas“
Ankstyvą 2006 metų vasarą, Turgaus aiktštėje buvo įkurdinta bronzinė Dobermanų veislės šunį vaizduojanti skulptūra „Senamiesčio sargas“, kuris nuo šiol saugo Klaipėdos senamiestį. „Senamiesčio sargas“ buvo pastatytas siekiant populiarinti Klaipėdos senamiestį.
Jurgos Ivanauskaitės „Katinas“
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra.
Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
P. Butlerienės kiemelio katės
Kaip pasakoja seni krašto žmonės, Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Butlerienėlabai mylėjo kates. Visai gali būti, kad tai ne tik graži legenda.
Jaukus, gyvas, pavasarį pasipuošiantis purpuriniais sakurų žiedais kiemelis ir su vandeniu žaidžiančios katės kviečia čia prisėsti su kvapniu kavos puodeliu. Ant sienelės užsilipusios katės, krentantis vanduo tarsi magnetas traukia vaikus, o vaikų šypsenos – džiugina tėvelių širdis.
„Katinas džentelmeno veidu“
Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis.
Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje.
Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas įsitikinkite patys.
Skulptūra „Stumbras“
Vaikštinėdami šimtamečiu Kauno Ąžuolyno parku, išvysite stumbrą – girių karalių. Tiesa, šiais laikais jo pavidalas bronzinis, tačiau Daliūtės Onos Matulaitės 1979 m. sukurta skulptūra „Stumbras“ tarsi nukelia kelis šimtus metų atgal, kai šioje vietoje išties lakstė tikri stumbrai.
Masčio ežero pakrantės tiltelių meškiukai
Visi 6 Masčio ežero tilteliai turi savo pavadinimus ir meškiuką. Aplankykite ir suraskite: Bevardžio, Durbino, Telšės 1, Telšės 2, Salos 1 ir Salos 2 tiltelių meškiukus.
„Rokiškio kiškis“
Prie Rokiškio savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos rasite metro aukščio kiškį. Tik 2019 m. gegužės mėnesį pastatyta skulptūra siekia atgaivinti Rokiškio miesto legendą. Nežinote legendos? Atvažiuokite ir sužinokite!
„Miegantis liūtas“
1917 m. Vingio karių kapinių centre pagal profesoriaus Georgo Graseggero projektą pastatyta skulptūra „Miegantis liūtas“, simbolizuojanti taiką ir ramybę. „Miegantis liūtas“ stovėjo iki 1947 m., kol kapinės sulygintos, o skulptūra užkasta į žemę.
2001 m., kapinių rekonstrukcijos metu, „Miegančio liūto“ skulptūra atsitiktinai surasta. Ji buvo suskilusi gabalais. Šiuo metu restauruota ir padėta šiek tiek toliau nuo centro, kur seniau stovėjo.
„Panevėžio vėžys“
Tai Šiauliuose gyvenančio kraštiečio dailininko Viliaus Purono dovana gimtajam Panevėžiui. Autoriai: Kazlauskas Zigmantas, Puronas Vilius, 2014 m.
„Avinėli pasipurtyk“
Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje prieš gerą dešimtmetį pastatytą metalinę skulptūra „Avinėli, pasipurtyk“.
Sakoma, kad perbraukus šio avinuko pasturgalį galima tapti turtingesniu.
Tikrai verta aplankyti Kupiškį ne tik dėl šio avinėlio ir galimybės praturtėti. Šios skulptūros autorius Henrikas Orakauskas.
„Nidos briedis“
Ši skulptūra įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną – briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu. Šių dienų Neringos gyventojai ir svečiai vis dar neabejingi šiam gyvūnui.
Sakoma, jei patrinsite briedžio snukį, būtinai pamatysite tikrą briedį miške.
„Stebuklingasis peliukas“
Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – „stebuklingasis peliukas“. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais“.
Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik juos pašnibždėti stebuklingąjam peliukui į ausį.
Tauro skulptūra
2018 metų rugsėjį prie Tauragės pilies prieigų atidengta kalvio Kęstučio Plyskaičio nulieta Tauro skulptūra. Kūrinys – natūralaus tauro dydžio, ragų smaigalyje siekia tris su puse metro. Šia skulptūra Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ įprasmino Tauragės miesto vietovardžio kilmę.
„Albatrosas“
Žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti skirtas paminklas „Albatrosas“ atidengtas 2011 metais. Amžių tėkmėje užmirštų ir atmintyje išlikusių šiurpių tragedijų bei aukų vardai visada primins dramatiškus žmogaus ir jūros santykius.
Jūros dugne guli tarpukariu Lietuvos trispalvę į plačiuosius vandenis išplukdę prekybos motorlaiviai: „Neringa“, „Panevėžys“, „Kaunas“, „Nida“, „Kretinga“, „Utena“, „Marijampuolė“, „Šiauliai“. Panašus likimas ištiko ir vienintelį to meto Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“.
„Senamiesčio skvero voveraitė“
Alytuje, Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko išdidžiai išsitaisiusi sėdi bronzinė voveraitė su knygą, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save“. Paglosčius šį mielą žvėrelį atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas. Skulptūros autorius M. Zavadskis.
„Chameleonas“
Skulptoriui Gintarui Linkevičiui labai patiko vaikų žaidimo aikštelės ir liepos derinys prie Didždvario gimnazijos. Tai paskatino jį medyje įkurdinti chameleoną. Pasinaudojus dėkingu šakos įlinkiu, chameleonas buvo sukurtas būtent šiai vietai.
Todėl jis taip pat organiškai integravosi į aplinką. Žemyn sliuogiantis gyvis šiek tiek šokiruoja, bet ir linksmina. Todėl jam abejingų praeivių nelieka.
