Istorija
Pagrindinė užduotis vokiečių aviganių kilmės šalyje buvo stebėti avių bandas ir neleisti pavienėms avims nuklysti. Šiuo, jiems labai maloniu darbu, jie užsiima ir iki šiol. Patys ankstyvieji vokiečių aviganiai ganėtinai skyrėsi nuo šiuolaikinių, nes nepasižymėjo ilga nuožulnia nugara, būdinga dabartinei veislei. Jie buvo žymiai labiau pasitempę. Kai kuriuose regionuose vokiečių aviganis buvo kviečiamas Elzaso aviganio pavadinimu, pagal tą regioną, iš kurio ir yra kilęs. Vėliau vardas buvo pakeistas dėl antivokiškų nuotaikų, paplitusių Britanijoje ir kitur pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. 1899 metų rugsėjo 20 dieną A. Mejerio ir M. fon Štefanico siūlymu buvo raštiškai patvirtintas vokiečių aviganio standartas.
Charakteris
Vokiečių aviganiai – puikūs kompanionai, labai ištikimi ir paklusnūs, išlaikantys pusiausvyrą ir pasitikintis savimi šunys. Nuoširdūs ir geraširdžiai, išskyrus situacijas, kada šuo yra įsiaudrinęs, susijaudinęs. Kai kurie šios veislės keturkojai gali būti nervingi, ypač tuo atveju, jei jų bendravimo įgūdžiai nebuvo tinkamai ugdomi nuo mažens. Vokiečių aviganis yra stiprus ir atletiškas šuo, tačiau jį vedžiojant reikia vengti vietų, kur gali pasitaikyti avių. Jų prigimtinius instinktus kartais gali būti sunku suvaldyti. To pasekoje, šios veislės atstovus rekomenduojama dresuoti ir mokyti paklusnumo nuo ankstyvojo šuniuko amžiaus.
Tai ypač koncentruotas ir susitelkęs šuo, tačiau mokantis puikiai prisitaikyti prie bet kokios aplinkos. Yra atsargus su nepažįstamaisiais. Tačiau yra labai komunikabilus, puikiai jaučiasi žmonių draugijoje. Greitai mokosi, todėl lengvai pasiduoda dresūrai. Mėgsta žaisti, vaikams toks augintinis namuose tikrai patiks. Vokiečių aviganis labiau tinka aktyviems, sportiškiems, mėgstantiems daug judėti ir būti gamtoje, žmonėms. Taip pat tiems, kurie domisi šunų sportu.
Išvaizda
Patinų aukštis ties ketera 60-65 cm, svoris 30-40 kg. Patelių aukštis ties ketera 55-60 cm, svoris 22-32 kg. Gyvena 12 – 17 metų. Gali išgyventi net 20 metų.
Tvirto ir stipraus kūno savininkas. Vidutinio dydžio šuo, šiek tiek prailgintas, tvirtas, puikiai išvystytais raumenimis. Galva proporcinga, ne per sunki ir ne per ilga, ties ausimis saikingai plati. Patino ir patelės galvos skiriasi savo išvaizda. Vokiečių aviganių ypatingosios ausys – vos pajutęs pavojų, pastato ausis. Pusiau stovinčios ar kabančios ausys jau gali būti laikoma veislės yda. Judant ar esant ramybės būsenoje jos gali būti priglaustos.
Vokiečių aviganio kailio spalvos – pirmenybė teikiama ryškioms, sodrioms spalvoms. Labiausiai nepriimtinos tik melsva, balta ar raudonai ruda. Galimos tokios spalvos: juodas su raudonu, rudu, geltonu ar šviesiai pilku įrudžiu. Juodos ir pilkos (tamsiai pilkos) spalvos deriniai. Juoda kaukė. Leidžiamos, bet nepageidaujamos, nedidelės baltos žymės ant krūtinės ar labai šviesi spalva vidinėje galūnių pusėje. Nosies veidrodėlis privalo būti juodas, kokios spalvos bebūtų kailis.
Veislės ypatumai
- Reikia kiekvieną dieną ilgai pavedžioti, leisti palakstyti laisvėje be pavadžio.
- Puikus plaukikas ir šuolininkas, aktyviai veiklai rekomenduojame vesti į įvairias šunų dresavimo aikšteles.
- Budrus sargas, greitai mokosi ir lengvai paklūsta komandoms.
- Mėgsta žaisti, ši veislė tinka šeimoms su vaikais.
- Nuo mažens skatinkite socializaciją, ir atvirkščiai, neskatinkite valdingo elgesio.
- Prižiūrėti ir šukuoti kailį nėra sudėtinga, to pakaks kelis kartus per savaitę.
- Įsitikinkite, ar vada patikrinta dėl klubo sąnario displazijos.
