Nelegalios veisyklos Lietuvoje – lyg mafijos tinklas: atskleidė, kas veikia išvien

Gyvūnų prieglaudos Lietuvoje šiomis dienomis pučiasi nuo šunų, suvežamų iš nelegalių veislynų. Aiškėja, kad dauguma gyvūnų, kurie čia laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, išgabenami į užsienį.

Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br> Lrytas.lt koliažas
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br> Lrytas.lt koliažas
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>V.Balkūno nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>V.Balkūno nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>V.Balkūno nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>V.Balkūno nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Stop kadrai.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Savanorių nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>Savanorių nuotr.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>lrytas.lt koliažas.
Nelegaliuose šunų veislynuose neramu ir jų gyventojams, ir savininkams.<br>lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Sep 12, 2020, 1:00 PM, atnaujinta Sep 12, 2020, 5:11 PM

Lietuvoje registruota 93,2 tūkst. šunų. O kiek yra neregistruota ir kiek, išdavus gyvūnų pasus, išgabenta į užsienį?

Tai klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra, nes nelegalūs veislynai Lietuvoje tebėra nekontroliuojama sritis.

Sulaukė kritikos iš užsienio

„Lietuviai, ką darote? Tik jūs ir rumunai užvertėte mus nelegaliai užaugintais šunimis, kurių dokumentai – ir pasai, ir veislės pažymėjimai – suklastoti. Mums keista, kad tokia maža valstybė priveisia tiek šunų“, – tokie skundai iš Jungtinės Karalystės buvo pasiekę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) maždaug prieš septynerius metus.

Tai buvo viena priežasčių, dėl kurios privačiai dirbantiems veterinarijos gydytojams 2013 metais buvo atimta teisė išduoti šunų pasus.

Tai daryti patikėta tik VMVT regioniniams padaliniams.

Bet po kelerių metų varžtai kažkodėl atleisti – grįžta prie ankstesnės tvarkos.

„Tai lyg mafijos tinklas – 99 proc. nelegaliose veisyklose užaugintų šunų yra išvežami parduoti į užsienį. Visa bėda, kad veterinarijos gydytojai tai laimina išduodami dokumentus, o kinologai, tikėtina, taip pat. Ir ne už ačiū.

Šunys į užsienį vežami sugrūsti bagažinėse. Jei nelegalūs veisėjai neturėtų gyvūnų pasų, tokios situacijos nebūtų. Ji tokia yra ne todėl, kad lietuviai bando pigiau įsigyti augintinių. Pagrindinė priežastis yra nelegalus eksportas, iš kurio pelnomasi daug labiau“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo buvęs VMVT darbuotojas.

Tvarka keitėsi neseniai

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjos Kristinos Stakytės teigimu, nuo 2018 metų vasario 1-osios gyvūno augintinio pasus šunų, kačių ir šeškų savininkams gali išduoti tik privatūs veterinarijos gydytojai.

„Mūsų tarnyba privatiems veterinarijos gydytojams jau yra išplatinusi 52 532 ES gyvūno augintinio pasus. Primename, kad ES gyvūno augintinio pasas yra reikalingas nekomerciniam gyvūno augintinio keliavimui ES teritorijoje kartu su šeimininku.

Prekybai tarp ES valstybių narių gyvūnams augintiniams reikalingas ES vidaus prekybos sertifikatas, kurį savininko prašymu išduoda VMVT teritorinio padalinio atsakingi pareigūnai per TRACES sistemą“, – sakė K.Stakytė.

2019 metais per šią sistemą išduoti 244 sertifikatai, iki 2020-ųjų rugsėjo 9 dienos – 190.

Pasak K.Stakytės, VMVT ne kartą viešai skelbė apie nustatomus atvejus, kai prekyba gyvūnais augintiniais vykdyta juos išsiunčiant, pavyzdžiui, mikroautobusais ir tik su ES gyvūnų augintinių pasais: „Mūsų šalies piliečiai nepasirūpina privalomais dokumentais ir per siuntų vežimo firmas išsiunčia juos perduoti draugams, giminėms ar kitiems asmenims.“

Vajus gali greitai pasibaigti

Pasak Kelmės rajone, Vaiguvoje, gyvenančio Aivaro Norbuto, kurio šeima veisia retriverius, jeigu būtų reikalaujama visiems šunims įsegti poodines mikroschemas, paprastesnė būtų ir gyvūnų apskaita, ir išgabenamų į užsienį šunų kontrolė: „Tačiau to nereikalaujama, tad išmesti šunys plūsta į prieglaudas, iš nelegalių veislynų – taip pat. O juk tai sena problema.

Šunų veisėjai ir gyvūnų teisių gynėjai daug metų beldėsi į institucijų duris dėl nelegalių šunų veisyklų. Tačiau niekas nieko nedarė, kol galų gale burbulas sprogo. Bet ir šis skandalas nuslops, jeigu nepasikeis teisės aktai.“

Pasak jo, kinologų išduodami kilmės dokumentai patvirtina, kad šuo atitinka tam tikros veislės standartą.

Toks pažymėjimas kainuoja 20 eurų, bet jo gavimo procesas yra sudėtingas. Tuo metu šuns pasą išduoda veterinarijos gydytojai, o juo ir manipuliuoja nelegalūs veisėjai mulkindami pirkėjus.

„Mūsų veislyno šunų yra Izraelyje, Vokietijoje, bet parduodami savo augintinius visada sudarome pirkimo ir pardavimo sutartį ir žiūrime, į kokius namus jie iškeliauja. Laikyti voljeruose savo šunų nė neparduodame“, – kalbėjo A.Norbutas.

Daug kas ieško, kur pigiau

Pasak VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos, nelegalūs gyvūnų veislynai veikia, nes yra paklausūs. „Žmogus sako: aš noriu pigiau. Sakau, reikia nuvažiuoti pas veisėją, pažiūrėti, kaip jie veisiami, kaip laikomi, kokia sveikata, ar paskiepyti. Ne, sako, man prie prekybos centro ar degalinės atvežė, aš paėmiau, sumokėjau.“

Jo nuomone, gyvūnai turėtų būti paženklinti mikroschemomis, tada lengviau atsekti veisėją. Rekomenduojama sudaryti ir gyvūno pirkimo sutartį, kai perki gyvūną, kur turi būti nurodytos gyvūnų sveikatos sąlygos, profilaktinės priemonės. Tada ir valstybės institucijos gali padėti“, – sakė D.Remeika.

Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės D.Remeika atrodė bėjėgiškai.

Jis teigė, kad tarnyba reaguoja, tačiau prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi.

Jo teigimu, VMVT per metus gauna daugiau kaip 700 pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus.

Pranešimai – iš visos Lietuvos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo rugsėjo 3 dienos pradėjo 33 tyrimus dėl gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygų pažeidimų, galimai nelegalios gyvūnų veisimo veiklos įvairiose vietose Lietuvoje.

Iki vakar gyvūnų globos įstaigoms jau perduotas 331 šuo, 9 katės, taip pat konfiskuota ir keletas smulkių gyvūnų.

Dėl Širvintų rajone VMVT nurodymo paimti laikinai globai 49 šunis dalinio nevykdymo šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais taip pat pradėtas išsiaiškinus atvejį Tauragėje (surasti 4 netinkamomis sąlygomis laikyti šunys) ir Alytaus rajone, kur paimti ir gyvūnų globos įstaigoms buvo perduoti 6 šunys, 6 katės, jūrų kiaulytė, triušis ir keletas balandžių.

Skandalas kilo ir Lenkijoje

Beveik tuo pat metu kaip ir Lietuvoje kaimyninėje Lenkijoje taip pat kilo skandalas dėl nederamo elgesio su gyvūnais. Gyvūnų mylėtojai įsiveržė į vieną prieglaudą ir ėmė gelbėti leisgyvius šunis.

Visuomenės pyktį sukėlė tinklalapio „Onet“ slapta sukurtas dokumentinis filmas apie tai, kokiomis baisiomis sąlygomis auginamos audinės didžiausioje šių gyvūnėlių fermoje. Negana to, kilo ir didžiulis skandalas dėl tragiškomis sąlygomis laikomų gyvūnų Radysų šunų prieglaudoje.

Į prieglaudą įsiveržę gyvūnų teisių gynėjai narvuose rado dešimt negyvų ir beveik tūkstantį leisgyvių šunų.

Policija sulaikė prieglaudos savininką, o savanoriai iš visos šalies ėmė važiuoti į Radysus gelbėti keturkojų draugų.

Į „Onet“ filmą ir Radysų skandalą skubiai ir ryžtingai sureagavo valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis – pranešė siūlysiąs įstatymų pataisas.

Šunų kainos kandžiojasi

Stasys Mostvilas, Lietuvos belgų aviganių mylėtojų klubo „Manija“ dresuotojas, sportininkas:

„Veislinių šunų kainos priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pavyzdžiui, svarbiausias belgų aviganių veislės bruožas – geros darbinės šių šunų savybės. Tokių savybių šunų reikia sportininkams, pasieniečiams ar muitininkams. Metinio dresuoto malinua porūšio belgų aviganio kaina prasideda nuo 1000–1200 eurų, griunendalio porūšio – nuo 1500 eurų.

Jei 2–3 metų aviganis varžybose pasiekia gerų sportinių rezultatų, kaina perlipa ir 10 tūkst. eurų. Jiems pasiekti juk reikia investicijų: kainuoja šuns išlaikymas, dresūra, veislės testai, dalyvavimas varžybose, sveikatos draudimas.

Tuo metu žmonės, kurie šios veislės šunis perka dėl grožio, kuriems svarbiausia išvaizda, jų įsigyja už 600–900 eurų.

Geroms veislinėms savybėms užtikrinti reikia ne tik kilmės dokumentų – reikia žinoti ir kraujo, genetines linijas. Šunų savybės priklauso net nuo regionų, iš kurių jie kilę. Jeigu to nepaisoma, atsiranda pikti, lojantys, agresyvūs ir bailūs gyvūnai.

Vieni brangiausių veislinių šunų yra šveicarų skalikai – švicai, jų šuniukai kainuoja 1500–4000 eurų. Japonų akitos veislės šuniukas taip pat brangus – kainuoja apie 2000 eurų. Lygiaplaukiai retriveriai – apie 1200 eurų. Šiam verslui reikia ir išmanymo, ir investicijų. Šunis kergti neretai reikia vežti į kitus veislynus užsienyje arba pirkti užšaldytą spermą, kuri kainuoja apie 700 eurų.

Kad investicijos atsipirktų, reikia veislyne laikyti 3–4 kales, voljerams reikės 12 tūkst. eurų. Brangiai kainuoja darbinių veislių šunų – vokiečių aviganių, belgų aviganių ir kitokių dresūra.

Nelegalūs veislynai paprastai nepaiso šių reikalavimų – kergia šunis savame kieme, o po to klaidingai reklamuoja. Pavyzdžiui, skelbimų portaluose už neva belgų aviganio malinua šuniuką prašoma 200–250 eurų.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.