„Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Mūsų gyvūnai“ Aleksandras prisipažino, kad kol kiti vaikai kaulydavo kačiuko ar šuniuko, jam rūpėjo tik muzika.
„Kadangi mes su šeima nuolat kur nors važiuodavome ir keliaudavome, nebuvo jokių gyvūnų. Tai šis katinas man pirmas“, – apie naują patirtį pasakoja muzikantas.
Anksčiau gyvūnų neauginusiam Aleksandrui teko tikras iššūkis, mat Leopoldo, dar vadinamo Leo ar Lionia, charakteris – ne iš švelniųjų.
„Jis pats jei nori, užšoks at kelių ir atsisės, tačiau žmona man sako, kad jis mane myli. Katinas gali įkąsti, bet man nekanda. Ir nors žmona jį lepina, mane jis myli labiau, o ji pavydi“, – atvirauja Aleksandras.
Leo buvo išgelbėtas nuo pražūties – Belkinams jo tiesiog pagailo: per Velykas kaime gimęs katinėlis išgyveno tik todėl, kad pateko į geras rankas.
„Jis turėtų būti patenkintas gyvenimu, yra labai išlepintas. Leo yra pusiau veislinis, jo mama buvo kilminga. Jis nesielgė kaip laukinis, o iš karto ėjo į tualetą ir daugiau niekur niekada nėra pridaręs. Ir niekada mums nekeršijo, nors buvo nesutarimų tarp mūsų“, – augintinio švara džiaugėsi muzikantas.
Aleksandras neslepia, kad nuo mažų dienų teko kovoti su Leo, nes katinėlis mėgino įtvirtinti savo autoritetą namuose, tačiau galiausiai suprato, kad šeimininko žodis paskutinis, nors kartais ir nepatenkintas į šeimininko pastabas ima kniaukti.
Nors Lionia yra geras augintinis, vis tik šiokių tokių nuostolių yra pridaręs – apgadino muzikanto klavišus, kuriuos apgraužė.
Tačiau labiausiai netikėta A.Belkinui buvo tai, kad augintinis demonstratyviai ignoruoja jo kūrybą. Pavyzdžiui, kai šeimininkas į rankas paima gitarą, katinas dingsta kitame kambaryje ir pasirodo tik po to. Gitarų dėklai nuo katino slepiami, nes jis vis taikosi į juos įlįsti.
Vasarą augintinis kartu su šeimininkais keliauja į vasarnamį, mėgsta būti lauke, vaikščioti, tačiau išeinant iš namų visada jį paliekame kambaryje, nes jis – naminis.
