Į Lietuvą su dviem ypač retais šunimis pabėgę ukrainiečiai stebisi, kad už šią paslaugą nereikia mokėti

Daugėja iš Ukrainos į Lietuvą atvežamų augintinių. Veterinarijos specialistai prašo gyvūnų globėjų organizacijų bendradarbiauti, iš anksto pranešti apie atvykstančius keturkojus. Panevėžio gyvūnų globos draugijoje apsigyveno Tibeto mastifų veislės šunys. Šeimininkai neturi sąlygų jų laikyti, ieško išsinuomoti namą, kad galėtų gyventi kartu.

 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
 Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus.<br> Stop kadrai
„Mes paskelbėme per feisbuką, kad ieško būtent šių šunų šeimininkai didelio namo, kadangi šunys dideli, ir atsirado moteris, kuri pasiūlė“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. <br> Stop kadrai
„Mes paskelbėme per feisbuką, kad ieško būtent šių šunų šeimininkai didelio namo, kadangi šunys dideli, ir atsirado moteris, kuri pasiūlė“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė. <br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Vladimiras Tomach.<br> Stop kadrai
 Ania Tomach.<br> Stop kadrai
 Ania Tomach.<br> Stop kadrai
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 26, 2022, 7:36 AM

Tibeto mastifai šeimininkus mato tik dukart per dieną, kai šie ateina pavedžioti augintinių. Šunys yra retos veislės ir kainuoja didžiulius pinigus. Pora iš Charkovo Ania ir Vladimiras buvo priversti atiduoti augintinius į prieglaudą, nes jie per dideli gyventi mažame bendrabučio kambaryje.

„Išgyvename. Jie visada buvo su mumis. Turime didelį namą ir sklypą, jie bėgiojo. O dabar atsiskyrėme“, – „Lietuvos ryto“ televizijos „Reporterio“ žurnalistams sakė šunų šeimininkė Ania Tomach.

Vladimiras sako, kad ilgisi augintinių. Ir stebisi, kad niekas neima pinigų už šunų apgyvendinimą. Ukrainoje teko už viską mokėti.

„Pakeliui apsistojome Dniepre. Paėmė po penkiolika eurų už naktį. Atsiprašinėjo, kad reikia kitus šunis šerti. Dvi naktis miegojome mašinoje, o Rovno prieglaudoje paėmė pusketvirto tūkstančio grivinų – tai šimtas dvidešimt eurų už penkias dienas“. apie patirtį keliaujant į Lietuvą pasakojo šunų šeimininkas Vladimiras Tomach.

Pasak gyvūnų globos draugijos vadovės, patinas paskiepytas anksčiau, kalytė tik vasario pabaigoje, todėl jai teks būti karantine. Ukrainiečiai nenori ilgai laikyti šunų atskirai, ieško nuomotis namą, nes šunims reikia erdvės.

„Mes paskelbėme per feisbuką, kad ieško būtent šių šunų šeimininkai didelio namo, kadangi šunys dideli, ir atsirado moteris, kuri pasiūlė“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.

Draugijos vadovė sako, kad šis atvejis išskirtinis. Šeimininkai patys šeria šunis, juos vedžioja ir valo voljerus. Draugija gali priimti iki penkiolikos ukrainiečių šunų, daugiau vietų neturi. Jeigu gyvūnams reikės skiepų ir mikroschemų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada sumokėti.

Pasak Panevėžio veterinarijos tarnybos vadovo, augintinių įvežimo iš Ukrainos tvarka supaprastinta, anksčiau specialistai atlikdavo kraujo tyrimą.

„Reikalaudavo veterinarijos sertifikato, pasiutligės antikūnių titro tyrimo, šiuo metu darome išimtį, šito titro nereikalaujame“, – sakė Panevėžio veterinarijos tarnybos vadovas Žydrūnas Vaišvila.

Nė vieno pasiutligės atvejo Lietuvoje nepasitaikė jau ketverius metus, o Ukrainoje kasmet fiksuojama per tūkstantį susirgimų pasiutlige. Šunys apkandžioja aštuonis šimtus tūkstančių žmonių. Specialistai pageidauja, kad gyvūnų globėjai iš anksto praneštų apie atsivežamus keturkojus.

„Didžiąją dalį darbų, tai reiškia paženklinimą ir suvakcinavimą prieš pasiutligę atlieka lenkų pasieniečiai, Lenkijoje su kolegomis bendravome, jie padidino darbuotojų skaičių, tai reiškia papildomai įdarbino pasienyje 60 veterinarų, kurie dirba ištisą parą trimis pamainomis – ženklina ir stebi“, – pasakojo Valstybinės maito ir veterinarijos tarnybos patarėjas Giedrius Blekaitis.

Tiksli informacija padeda nustatyti gyvūnų skaičių ir sužinoti, kokiose šalies prieglaudose dar yra vietų.

Iki kovo 16-osios į Lietuvą įvežtas 81 gyvūnas. Duomenys nuolat atnaujinami.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.