Apie paskutinę mūsų ne itin sėkmingą kelionę jau pasakojome, tačiau smagu pranešti, kad po visų nesėkmių 10 kačių ir 9 šunys iš Ukrainos prieglaudos saugiai pasiekė Lietuvą. Šiuo metu jie yra karantinuojami Vilniaus gyvūnų globos namai, dėkojame Vilniaus miesto savivaldybė už priėmimą.
Toliau gyvūnai bus Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS globoje. Jų atstovai gyvūnus pasitiko atvykstant, susipažino ir jau susidraugavo. Tolimesnes naujienas apie juos galėsite sekti ten, bet pasidalinsime ir mes.
Kai gyvūnai galės ieškoti naujų namų arba laikinos namų globos – anketas užpildę žmonės, laukite skambučių.
Ekipažų įspūdžiai iš kelionės:
Pavel: „Kas labiausiai stebina iš abiejų kelionių į Ukrainą – žmonės šioje šalyje, ir tai kad net ir esant tokiai situacijai gyventojai nepraranda žmogiškumo, rūpinasi ne tik vienas kitu bet ir gyvūnais. Jie yra itin susitelkę, todėl tam tikrą prasme jie jau laimėjo ši karą.“
Greta: „Negana to, kad važiuojame į Ukrainą karo metu, tai važiuojame dar ir su tokiais iššūkiais. Bet su tokia komanda, kai visi buvome kaip kumštis, niekas nebaisu!
Svarbiausia misija įvykdyta – gyvūnai išgelbėti ir parvežti į Lietuvą! Nesutrukdė mums nei ratų pametimas, nei lenkų užsispyrimas ir naujos jų išgalvotos taisyklės dėl sienos kirtimo su gyvūnais. Trečias kartas pasirodo tikrai nemeluoja, ir mes jau saugiai grįžome namo! Ačiū dar kartą visiems už šią nuostabią kelionę!“
Akvilė: „Čia buvo 41-a valanda kelyje, 41-a valanda nemiego. Lenkai jau antrą kartą neįsileido mūsų su gyvūnais pas save. Ukrainoje komendanto valanda, naktis, esam kažkur, neaišku, kur. Sėdim autobusiuke, galvojam, ką daryt, gi turi būti kažkokia išeitis. Kažkas sako „čia gero sprendimo nėra, reikia išsirinkti mažiausiai blogą ir bandyti“.
Suprantam, kad reikia pamiegoti, nes tikrinti savo nemiego limitus čia nėra vieta. Visas ekipažas šeimyniškai susigrūdam į vieną busiuką, užkandam mūsų išgelbėtojo Vitalio atsivežto maisto, kurį pasipjaustėm ant per puse sulenkto A-4uko popieriaus, ir bandom numigti bent porą valandų. Po truputį pradeda švisti, komendanto valanda baigėsi, galim judėti kito boarder‘io link ir iš naujo bandyti laimę.
Pakeliuje į pagalbą prisijungia 4-ios ukrainietės. Įtampa didelė, visi pavargę, gyvūnai 2-a para uždaryti narvuose. Noras keliauti namo ir išlaisvinti gyvūnus, sunkiai nupasakojamas.
Ir, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja! Mus, šiaip ne taip, bet praleido!! Visi išlipom iš autobusiuko, ašaros bėga, apsikabinimai dalinami į kairę ir į dešinę, visi vieni kitiems dėkoja. Kaip gera būti „NAMIE“ ir kaip svarbu yra nepasiduoti pirmam nesklandumui atsitikus!“
Marius: „Aš tai nesitikėjau, kad teks nakvoti Lenkijoje ant tralo, kirsti 3 kartus Ukrainos sieną, per sieną vežti 4 ukrainietes, bet siuntinys pristatytas, gyvūnai sveiki gyvi vietoje.“
