Daugiau kaip 3 tūkst. keturkojų karo pabėgėlių čia rado prieglobstį: „Atrodo, jau esi mačius visko, bet tas vaizdas vis tiek pakerta kojas“

Didžiausias vakarų Ukrainos miestas Lvivas yra tapęs ne tik nuo karo baisumų bėgančių žmonių prieglobsčio centru, čia iš visos šalies gabenami ir namų bei šeimininkų netekę gyvūnai.

 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglaudos savanorė Nata Turko.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglaudos savanorė Nata Turko.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Lvivo gyvūnų prieglauda.<br> Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Marius Morkevičius, ELTA

May 2, 2022, 8:58 AM

Dauguma jų apgyvendinama netoli miesto istorinio senamiesčio įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje. Čia apsilankęs Eltos žurnalistas stebėjo, kaip gyvena iš karo zonų atgabenti šunys ir katės, kurie, anot savanorių, dažnai ištraukti tiesiai iš griuvėsių, savaitėmis valkatavę ir badavę. Taip pat prieglaudoje rūpinamasi sužeistais laukiniais gyvūnais, gandrais ir kitais paukščiais.

Priglausta tūkstančiai

Tik įėjus į šunims skirtą nemažą patalpą, pasigirsta kurtinantis lojimas. Vieni keturkojai blaškosi voljeruose, kiti guli ir stebi prašalaitį abejingomis akimis. Pasirodžiusi prieglaudos savanorė Nata Turko paaiškino, kad čia gyvena šunys iš karo siaubiamų Ukrainos zonų, tad ramybės čia nebūna.

Paklausta, kaip praeina laikas prieglaudoje, savanorė teigė, kad priklauso nuo dienos. „Dirbu čia nuo kovo pabaigos. Visko būna. Vieną dieną viskas gerai, savanoriai sklandžiai dirba, turime pakankamai pašaro, per kitą iš subombarduotos Irpenės (miestas netoli Kyjivo) atvažiuoja šimtas šunų, ir tada prasideda. Dauguma tų gyvūnų turi psichinių ir fizinių problemų, juos reikia gydyti, nekalbant jau apie tinkamų sąlygų užtikrinimą. Lakstome po 12-16 valandų, nuovargis didžiulis“, – pasakojo savanorė N. Turko.

Šiuo metu Lvivo gyvūnų prieglaudoje gyvena apie tris šimtus šunų ir kačių, o iš viso nuo karo pradžios čia buvo priglausta per tris tūkstančius keturkojų. Savanorės teigimu, gyvūnai čia suvežti iš visos šalies, daugiausia iš rytinių regionų, kur vyksta aktyviausi karo veiksmai.

„Yra šunų iš Charkivo, Donbaso, kačių iš Mariupolio, taip pat turime lapių ir gandrų iš Kyjivo apylinkių, yra ir kitų laukinių gyvūnų. Kalbant apie naminius gyvūnus, dalies jų šeimininkai žuvę arba dingę be žinios, dalis pabėgo į Lvivą, bet neturi sąlygų jais rūpintis, tad palieka čia. Vienu metu esame turėję vien šunų apie tris šimtus ir dar kačių mažiausiai du šimtus. Buvo tikrai ankšta. Prasčiausia tai, kad neaišku, kas bus toliau, bet greičiausiai gyvūnų srautas nemažės“, – sakė N. Turko.

Laukia bet kokios paramos

Pasak N. Turko, dauguma gyvūnų prieglaudoje vidutiniškai gyvena apie mėnesį, kai kurie čia užtrunka vos dieną kitą. „Ši vieta yra tarsi logistikos centras, čia sandėliuojamas pašaras, skirtas kitoms Ukrainos prieglaudoms. Gauname paramos iš visos Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Dalis gyvūnų ten pat ir išvežama, dažniausiai į Lenkiją ir toliau į Vokietiją, pasiekia net Portugaliją. Išvykusius gyvūnus netrukus pakeičia nauji, tai tarsi nesibaigiantis ratas. Tiesa, šiuo metu su pervežimais turime bėdų, nes priimtas įstatymas, jog vienas ukrainietis per sieną gali gabentis tik penkis gyvūnus“, – sakė mergina.

Jos teigimu, nors šiuo metu prieglaudos sandėlyje pašaro ir medikamentų gyvūnams yra, jo nuolat trūksta. „Apetitai yra didžiuliai, atsargos greitai išsenka, tad mums nuolat reikia pašaro, ypač geresnės kokybės, skirto sergantiems gyvūnams, didesnio maistingumo ir pan., taip pat įvairių vaistų, visgi dauguma mūsų šunelių yra ligoniai. Turime kontūzijos atvejų, atvirų žaizdų, lūžių, visko ir nesuskaičiuosi. Tad laukiame bet kokios pagalbos, mūsų durys atviros visiems“, – pabrėžė N. Turko.

Mergina pridūrė, kad asmeniškai jai skaudžiausia matyti psichologiškai palaužtus šunis. „Kai prie jų prieini, jie ima žaloti save, kiti panirę į apatiją, neėda. Nors, atrodo, jau esi mačius visko, bet tas vaizdas vis tiek pakerta kojas“, – sakė N. Turko.

Šunys populiaresni

Katėms skirta patalpa gerokai mažesnė, čia palyginti ramu. Tarp voljerų sukinėjasi savanorė Lilija. „Čia mano zona, antrieji namai. Myliu jas visas kaip savo. Kiekvieną apeinu, pakalbinu, pašeriu. Joms reikia daug dėmesio ir šilumos. Jos patyrusios siaubingų dalykų, jei papasakotų, jums ausys užsiraitytų. Bet jos tyli, tik nori pažaisti ir po to būti ramiai“, – iš lėto pasakoja Lvivo gyventoja.

Lilija sakė, jog dabar jos žinioje apie aštuoniasdešimt kačių, anksčiau buvo dvigubai daugiau. „Vienos išvežtos gydytis, kitos atsidūrė Vokietijos, Lenkijos prieglaudose. Tos, kurios liko, tiesiog laukia. Galbūt jos svajoja grįžti namo, tik kažin, ar tai atsitiks. Jos atvežtos iš Charkivo, Irpenės, Bučos, šios vietos vis dar netinkamos tokioms nuostabioms būtybėms“, – sakė Lilija.

Savanorė pasakojo, jog kartais kates priglaudžia ir vietos gyventojai. „Štai vakar moteris pasiėmė dvi kates. Apskritai sulaukiame to dėmesio iš miestiečių. Ateina žmonės šunų pavedžioti, kartais ir pas maniškes užsuka. Deja, šunys visgi pirmauja“, – skėstelėjo rankomis užkietėjusi kačių mylėtoja Lilija.

Atvežė pusę tonos pašaro

Lietuviai, teikdami pagalbą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, nėra paskutinėje vietoje. Apie tai liudija ir Lvivo gatvėse neretai matomi automobiliai lietuviškais numeriais ir humanitarinės pagalbos ženklais.

Kaip sakė Juozo Gabrio vardo paramos organizacijos „Šviesos kariai“ koordinatorė Renata Ambrazaitienė, vien per šią organizaciją iš Lietuvos per kelis mėnesius į Ukrainą buvo atvežta daugiau kaip pusė tonos pašaro šunims ir katėms.

„Daugiausia orientuojamės į pagalbą civiliams ir kariams, bet gyvūnai taip pat rūpi. Juolab, jog kai kurie kariai dirba su šunimis, teritorinės gynybos atstovai, kiti daliniai eina per išlaisvintus miestus, kur pilna valkataujančių gyvūnų, juos čia pat šeria, taip pat surenka, padeda nugabenti į prieglaudas. Kiek galėdami prisidedami prie to proceso, kiekviena auka, net maišelis pašaro, yra svarbi“, – sakė R. Ambrazaitienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.