Sužvėrėję rusai ukrainiečiams keršija kankindami jų augintinius: šunis kala prie tvorų, dėl pramogos smaigsto peiliais

Be humanitarinės katastrofos, kurią Ukrainoje sukėlė Rusijos invazija, nuo užpuolikų žiaurumo nukentėjo ir šalies gyvūnai.

Sužeistas šuo.<br>P.Mantauto nuotr.
Sužeistas šuo.<br>P.Mantauto nuotr.
Sužeistas šuo.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Sužeistas šuo.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 21, 2022, 9:09 AM, atnaujinta Dec 30, 2022, 1:31 PM

Penkerių metų amerikiečių Stafordšyro bulterjerė Bonia šiomis dienomis tapo įžymybe. Ji yra po Rusijos invazijos į Ukrainą įkurto fondo „Animals of War“, skirto padėti gyvūnams Kijevo regione, veidas.

Šiandien ji gyvena laimingai ir sočiai maitinama, tačiau istorija, kaip ji čia pateko, yra visai ne linksma.

„Rusijos okupantai, norėdami pasilinksminti, įsmeigė jai į krūtinę peilį“, – pasakoja organizacijos „Animals of War“ direktorius Oleksandras Vilšanovskis.

Borodiankoje, kai šeimininkai bėgo nuo invazijos, ją paliko, o vėliau Bonią rado kaimynai, kurie gydė ją kaip įmanydami, bet be jokių vaistų. Jie susiuvo žaizdą įprasta adata ir siūlu, bei du mėnesius maitino ją vištų pašaru.

Nors, turint omenyje žaizdą, ji puikiai pasveiko, ėmė reikštis kitos sveikatos problemos. Galiausiai ji buvo nuvežta pas O. Vilišanovskį, kuris ją slaugė.

„Jai galėjo būti daug blogiau. Bet tai vis tiek buvo baisu“, – sako O. Villshanovskis.

Daug rašyta apie humanitarinę katastrofą, kurią Ukrainoje sukėlė Rusijos invazija, mažiau – apie tai, kaip ji atsiliepė šalies gyvūnams.

Kai Rusijos kariuomenė vasario mėnesį įžengė į Ukrainą, tai sukėlė žmonių, kurie išvyko neturėdami daug laiko planams ir nežinodami, kada galės grįžti, egzodą.

Kai Kijeve pradėjo kristi bombos, Natalijos katino Puziko niekur nebuvo.

„Karo atveju mes su vyru turėjome aiškų planą – nesipakuoti daiktų, o tik pasiimti dukrą ir katiną ir vykti į kitą šalį“, – pasakoja ji laikraščiui „Kyiv Post“.

„Puzikas visada bijodavo net menkiausių garsų ir rasdavo kokią nors slaptą vietą, kur galėtų pasislėpti, ir, manau, vasario 24 d. jis pasielgė taip pat: išgirdo sprogimus, išsigando ir pasislėpė“, – įsitikinusi Natalija.

Pora pasiėmė savo dvejų metų dukrą, tačiau Puziko bute rasti nepavyko.

„Taigi turėjau palikti daug vandens visose turimose giliose lėkštėse ir išpilstyti visą maistą. Nusprendėme pirmiausia evakuoti dukrą, o paskui grįžti ieškoti Puziko“, – pasakoja Natalija.

Vis dėlto kitomis dienomis grįžti jau nebebuvo įmanoma.

Natalijai galiausiai pavyko įtikinti kaimynę, kad ši įsilaužtų į jų butą – raktų jie negalėjo atsiųsti dėl karo sukeltų pašto paslaugų sutrikimų.

„Paaiškėjo, kad mūsų naujas brangias duris išlaužti nėra taip paprasta net patyrusiam profesionalui“, – sako ji.

Galiausiai Puzikas buvo surastas ir po pusės dienos švelnaus įkalbinėjimo išėjo iš buto. Dabar pora juokauja, kad kaimynė, kuri įsilaužė į jų butą, kad jį išgelbėtų, tapo katino krikštamote.

Puzikas dar ne visiškai atsigavo po patirtų išgyvenimų – jis išsigąsta kiekvieną kartą, kai pora apsiauna batus, ir kartkartėmis praranda sąmonę, jį ištinka pykinimo priepuoliai.

Savanoriai priekyje

Atokiau nuo sostinės, netoli fronto linijos, tokie savanoriai kaip Snežana Bugrik labai rizikuoja, kad padėtų gyvūnams, bandantiems išgyventi sugriautuose ir apleistuose Lymano miesteliuose ir kaimuose Donecko srityje.

„Vos tik pamatę automobilį, jie pribėga, tikėdamiesi, kad nebuvo pamiršti“, – pasakoja ji laikraščiui „Kyiv Post“.

„Jie šokinėja, kaip gali – kai kurie ant trijų kojų, kai kurie akli, kurtieji ar nuo bombardavimo kontūzyti“, – tvirtina Snežana.

Matydama tokio masto kančias, S. Bugrik patiria nemažai išgyvenimų, tačiau ji ir jos komanda daro viską, kad suteiktų pagalbą, kuo gali.

„Nesutikau nė vieno sveiko gyvūno. Visus juos paveikė virusai. Dauguma šių gyvūnų neišgyvens žiemos. Visi jie žvelgia į akis su viltimi išsigelbėti, bet jų visų išgelbėti neįmanoma“, – sako ji.

Siaubingas rusų elgesys

Padėtį kadaise okupuotose Ukrainos teritorijose apsunkina rusų siaubingas elgesys su gyvūnais.

Perimtuose telefoniniuose pokalbiuose girdėti, kaip rusų kariai aptarinėja, jog valgė šunis, šaudė juos kartu su šeimininkais ir net sudegino 30 arklių gyvus, padegdami arklides.

Taip pat pasirodė nuotraukos, kuriose matyti prie tvorų lentų prikalti šunys ir ant skalbinių virvių pakabintos vištų galvos iš vietovių, kurias paliko rusai.

Kovo pabaigoje atsitraukdami iš Kijevo srities, rusai sunaikino ūkį.

„Mus palikę orkai iššaudė visas avis ir ožkas. Išgyveno tik viena. Jokių žodžių, jokių keiksmų, jokios užuojautos. Galiu suprasti, jei žudoma dėl maisto, bet dėl pramogos? Taip elgiasi tik padugnės“, – pasakojo ūkio savininkai.

Parengta pagal kyivpost.com.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.