Vaikystės svajonė
Dar mokydamasi pradinėse klasėse ji svajojo, kaip užaugusi gydys gyvūnus. Ką ten svajojo – tvirtai apsisprendė. Ir baigdama dvyliktą klasę „Ateities“ vidurinėje mokykloje savo nuomonės nepakeitė, nors ją atkalbinėjo giminės, draugai ir šiaip pažįstami sakydami, kad veterinaro darbas sunkus, kruvinas, purvinas ir t.t.
Severina mokėsi labai gerai, puikiai išlaikė egzaminus ir panorėjusi galėjo studijuoti mediciną. Tačiau nepaisant aplinkinių spaudimo, ji liko ištikima savo vaikystės svajonei – įstojo į Veterinarijos akademiją Kaune, kurią baigė 2012 metais.
Pasak jos, viską nulėmė tvirtas žemaitiškas charakteris. Baigiantis studijoms beveik iškepta daktarė išvyko dviem mėnesiams į stažuotę į Berlyne, kur sužinojo apie visai kitokį požiūrį į gyvūnų gydymą. Vokiečiai mano, kad tai yra kilnus ir garbingas darbas.
Baigusi studijas, persikėlė į Vilnių, kur dvejus metus dirbo veterinarijos klinikoje. Kaip pati Severina sako, sunku jai buvo dirbti vadovaujant kam nors kitam, ji pati noriai priima sprendimus, pati už juos atsako. Tad gana greitai įgyvendino savo svajonę – turėti savo kliniką, kurią įsteigė 2014 metais.
Šunys – neatskiriama gyvenimo dalis
Gydytoja myli šunis ir noriai džiaugiasi jų draugyste bei švelnumu. Severinos aistra – škotų seteriai dar vadinami Gordono seteriais. Kartu su tos veislės šunimi Rikiu ji užaugo. Tad kai tik galėjo sau leisti, įsigijo du škotų seterius, kuriuos pavadino Kenzo ir Džiazu.
Kenzui dabar aštuoni metai ir vis dar džiugina šeimininkę savo nuoširdžia draugyste. Jis yra truputį vyresnis už Džiazą, bet Džiazas buvo silpnesnės sveikatos, tad praėjusiais metais iškeliavo į amžinus medžioklės plotus.
Iš „Telšių uodegėlės“ Severina buvo paėmusi ir priglaudusi didelį Kaukazo aviganį, pavadino jį Meška, nes iš tikrųjų buvo didžiulis. Jis buvo solidaus amžiaus, gražiai ir ramiai nugyveno savo likusį gyvenimą Severinos namuose.
Su savo augintiniais Kenzo ir Džiazu šeimininkė nemažai dalyvaudavo šunų parodose, konkursuose. Labiau sekėsi Kenzo, jis net keturiose ES valstybėse, Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, tapo tarptautinių parodų nugalėtoju.
Augintiniai turi gyventi komfortiškai
Veterinarijos gydytojas – tai ne tik gydytojas, kuris gyvūną paskiepija, suženklina, skiria vaistus, operuoja, bet ir mato pasaulį plačiau – augintinis turi būti laimingas, jaustis patogiai ir komfortiškai, gauti pilnavertį maistą, ir tokie gydytojai kaip Severina ne tik mato, bet ir daro viską, kad augintinių kasdienybė taptų lengva ir patogi.
Tad neatsitiktinai atsirado jos svirplių skanėstų ir rūbų linija, pavadinta Kenzoo. Skanėstai ir papildas iš džiovintų svirplių yra ypač reikalingi alergiškiems šunims, kurių šiais laikais vis daugėja dėl nekokybiško dauginimo, selekcijos nebuvimo ir aplinkos užterštumo.
Ruošdama savo numylėtinius parodoms Severina pastebėjo, kad jiems labai sunku surasti tinkamus, kokybiškus ir praktiškus rūbus. Tad savo augintiniams siūdavo rūbus pati. Mat parduotuvėse parduodami rūbai yra standartiniai.
Dideliems, judriems šunims atrasti „šalbierką“ nėra lengva. Škotų seteriai, stafordšyrai, kurzharai, dobermanai – dauguma jų yra nestandartinio sudėjimo. Pirmieji kombinezonai buvo pasiūti savo augintiniams, o dabar jau turi nemažą rūbų kolekciją „dičkiams“, užsukus su augintiniu, jų galima įsigyti pačioje Severinos klinikoje arba internetinėje parduotuvėje kenzoo.lt.
Gydytoja Severina mėgaujasi šiuo kūrybiniu darbu, kuris irgi tapo jos gyvenimo dalimi – kuria pakuotės dizainą, modeliuoja rūbus, renkasi medžiagas, bendrauja su siuvėjais, daro fotosesijas su keturkojais.
Būti veterinarijos gydytoja nėra paprasta
Per dvylika darbo metų teko rasti savo būdą kaip išgyventi sudėtingas situacijas, nesėkmes, sėkmesi ir kartu pačiai gyventi normalų pilnavertį gyvenimą. Veterinarijos gydytojo darbas yra įdomus, ir teikia daug džiaugsmo, kai pavyksta išgydyti sunkiai sužeistą ar sergantį gyvūną. Bet būna visokių atvejų. Tai psichologiškai sunkios situacijos su augintinių šeimininkais, kai reikia priimti sunkius sprendimus ir leisti gyvūnui iškeliauti.
Arba atsiranda šeimininkų, kurie nusprendžia, kad neverta augintinio gydyti. Dabar Severina tvirtai apsisprendė būti nepasiekiama savaitgaliais. Pradžioje ji lėkdavo bet kada kai paskambindavo. Bet greitai pajuto, kad darbas be poilsio kainuoja labai daug jėgų, sekina. Ir nepailsėjęs nebegali kokybiškai dirbti kitą savaitę. „O kas pasirūpins mano augintiniais, kai aš sudegsiu ir nebegalėsiu jais rūpintis“ – pagalvojo kartą. Teko priimti nelengvą sprendimą – leisti sau kokybiškai pailsėti savaitgaliais bei po darbo valandų. Dabar Severinai galima skambinti tik darbo laiku. To darbo laiko pakanka, kad būtų suteikta medicinos pagalba dešimtims gyvūnų. Laisvalaikiu labai mėgsta vaikščioti su savo augintiniu, labai mėgsta vandenį ir visas atrakcijas, susijusias su vandeniu. Maudosi šaltam vandeny, plaukioja burlente, atrado wake parką su vandenlentėmis. Praktikuoja jogą ir meditaciją, nes tai padeda jai susitvarkyti su sunkiomis situacijomis, sudėlioti mintis ir nuraminti protą.
