Palangoje 50 km/val. greitį pasiekti galintis šuo dingo kaip į vandenį: siūlo 1000 eurų premiją

Už informaciją, kuri padės rasti dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis. Tokią premiją skiria kovo 3 dieną iš uždaro kiemo Palangoje pabėgusios 2 metų ir 8 mėnesių amžiaus vipetų veislės kalytės vardu Resmė radimą jos šeimininkė 41 metų klaipėdietė Renata Jomantaitė-Svobūnienė.

 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Už informaciją apie dingusį augintinį – 1000 eurų atlygis.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 23, 2024, 2:32 PM

„Dėl dingusio šuns didžiausią pergyvenimą patyrė paauglė duktė, kuri labiausiai buvo prisirišusi prie Resmės ir yra tikroji jos šeimininkė.

Resmė prieš dvejus metus mūsų šeimoje ir atsirado dėl to, kad to išprašė mūsų duktė, tokios veislės šunis pamačiusi pas savo draugę“, – pasakojo moteris.

Klaipėdietė kalytę pasiėmė auginti, kai jai jau buvo 8 mėnesiai. Pradžioje Resmė buvo labai baigšti, vengė svetimų žmonių ir kitų šunų.

Kad augintinis socializuotusi, su Resme kurį laiką teko padirbėti šunų psichologei. Pasak R. Jomantaitės-Svobūnienės, paskutiniu metu ji su kalyte jau lankydavosi svečiuose, išėjus į mišką pasivaikščioti, paleisdavo palakstyti be pavadėlio.

Kovo pirmąjį savaitgalį moteriai darbo reikalais teko išvykti į Vilnių ir Resmę trumpam pagloboti ji atidavė Palangoje gyvenantiems artimiesiems, pas kuriuos šuo po kelias dienas jau yra buvęs anksčiau.

Grįžusi moteris sužinojo, kad sekmadienį, jau sutemus, uždarame kieme lakstęs šuo surado landą po tinkline tvora ir pabėgo. Tai matė su augintiniu kieme buvę artimieji, kurie dar bandė vytis šunį, tačiau iki 50 kilometrų per valandą greitį pasiekiantis vipetų veislės šuo greitai dingo iš akių.

Tą patį vakarą šis šuo buvo pastebėtas Kretingoje. Buvo net įbėgęs į žmonių kiemą, tačiau šeimininkai nespėjo uždaryti vartų, o Resmė nuskuodė toliau.

Per socialinius tinklus kalytės paiešką paskelbusi Renata iš viso sulaukė trijų patvirtinimų, kad kovo 3 dieną Resmė buvo pastebėta įvairiose Kretingos vietose. Šeimininkai važiavo į nurodytas vietas, viską apvaikščiojo, tačiau šuo dingo, kaip į vandenį.

Žinia apie dingusią kalytę greitai pasklido socialinėje erdvėje. Klaipėdietė sulaukė tūkstančių žinučių ir pranešimų, kurie pasirodydavo, kad yra klaidingi. Kretingos apylinkės buvo apžiūrimos dronais.

Šuns šeimininkė paprašė savanorių pagalbos ir kovo 11 dienos anksti ryte pasiskirsčiusi įvairiomis kryptimis 15 žmonių grupė po Kretingą ir jos priemiesčius žvalgėsi 10 valandų.

Paieškas koordinavo kelios šunų paieškų specialistės iš Vilniaus. Gavus pranešimą, kad panašus šuo buvo pastebėtas Latvijoje Papės kaime, šeimininkai apžiūrėjo ir kaimyninės šalies pajūrį.

Tačiau Resmės daugiau niekas nematė. Kol kas jokio rezultato nedavė ir už kalytės radimą paskelbta 1000 eurų premija.

„Per tas tris savaites išalkęs šuo vis tiek turėjo ieškoti žmonių ir būtų buvęs pastebėtas.

Vadinasi, lieka tik du variantai: arba kažkas retos veislės kalytę yra pagrobęs ir laiko uždaręs, arba mūsų Resmė nugaišo kur nors slapstydamasi miškuose“, – kalbėjo dar rankų nenuleidžianti klaipėdietė.

Šunys pabėga genami instinkto

Jolanta Stirbytė, šunų elgsenos specialistė – dresuotoja:

„Šunys nuo šeimininkų gali pabėgti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai pasitaikančios – baimė arba impulsyvus elgesys. Tai diktuoja šuns naturalūs instinktai, kurie priklauso nuo genetinio bagažo: veislės, paveldimumo bei įgytų patirčių.

Pirmuoju atveju, kuris ypač pasireiškia šventiniu laikotarpiu, šuo pabėga išgasdintas garso, vaizdų, nemalonių patirčių. Bėgama tiesiog norint to išvengti – natūralus šuns savisaugos instinktas. Tokiu atveju šunys nieko nebemato ir nebegirdi aplink, juos veda vidiniai, fiziologiniai veiksniai, kurių, dažniausiai, jie nebegali kontroliuoti (angl. „flight“ būsena).

Tokioje būsenoje šuo gali nebereaguoti nei į savo šeimininką, nei į maistą. Kiek ilgai jis išbus šioje būsenoje ir kiek toli pabėgs – priklauso nuo baimės ir dirgiklio stiprumo bei šuns, kaip individo, nervinio tipo. Įmanomas dalykas jog šuo, net patirdamas didelį sukrėtimą, sugebės reaguoti į aplinką tinkamai bei klausys savo šeimininko raminamas ar kviečiamas – tai ne tik dresūros, bet ir tarpusavio ryšio svarba.

Antrasis atvejis, kuomet šuo, nuo šeimininko pabėga veikiamas savo natūralių instinktų. Dažniausiai tai įvyksta nusivijus kitą gyvūną, ypač laukinius žvėris, arba kates. Tuo metu, kai šuo persijungia į medžioklinį-vijimosi instinktą, tampa sunku jį suvaldyti ar prisikviesti, nes jo organizmas yra valdomas impulsų, skatinančių tokią elgseną.

Tokiu atveju šuo gali įveikti didelį atstumą – tai priklausys nuo jo atkaklumo, ištvermės ar to, kada pagaus ar „pames“ gaudomą objektą.

Abiem atvejais pabėgę šunys gali grįžti į vietą, iš kurios pabėgo, arba į namus, prie automobilio, kadangi jie turi vidinį „kompasą“ – geba orientuotis aplinkoje, atskirti savo teritoriją bei atsekti kvapus. Tačiau visuomet išlieka tikimybė, kad šuo vis tik negrįš į tą pačią vietą. Ypač jei tai įvyko jam patyrus didelį sukrėtimą ir išsigandus – baimės vejamas jis gali tinkamai nebesiorientuoti aplinkoje, streso būsenoje net neatpažinti savo šeimininko.

Resmė pabėgo galimai, genama smalsumo arba instinktų, pamačiusi žvėrį, iš svetimos teritorijos kitame mieste – tai nebuvo jos namai, kas sunkina galimybę grįžti.

Neatmesčiau galimybes jog šuo kiek nuklydo iš smalsumo, tyrinėdamas aplinką. Vėliau buvo išgasdintas aplinkinių (gyvūnų ar žmonių) ir dėl baimės nutolo toliau nuo pradinės vietos bei nebegebėjo pareiti.

Šios veislės šunys yra jautresnės nervų sistemos, nelinkę bičiuliautis su visais svetimais. Anot šeimininkės, prisibijodavo kitų šunų ir žmonių. Tai gali lemti, kad Resmė laikėsi nuošaliau, kviečiama žmonių dar labiau tolo, kadangi baimės būsena dažniausiai persveria ir maitinimosi instinktus, todėl maistas nepadeda situacijose gaudant ypač persigandusius šunis.

Tai, kad jai galimai buvo prasidėjusi ruja tik dar labiau sunkina aplinkybes, kadangi rujos metu kalės yra linkusios būti jautresnės, baigštesnės. Taip pat rujos kvapas gali traukti ir kitus gyvūnus, šunis, kurie galėjo ją išgasdinti.

Sunku pasakyti, ko galima tikėtis ateityje. Pasitaiko ir šunų nusisavinimo atvejų, nelaimingų atsitikimų, kai šunys patenka po automobilio ratais, nuskęsta, susižeidžia ar būna sužeistas kitų gyvūnų. Bailumu pasižymintis šios veislės šuo gali būti linkęs slėptis saugioje vietoje.

Nors šuns atsiradimo tikimybė yra didžiausia pirmąsias 24 val., pasitaiko ir laimingų pabaigų, kai pradingėliai sugrįžta ir po mėnesio“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: A. Valinskas ir A. Zuokas apie rinkimus ir vatnikus