Šauliai švenčia Šuns dieną: keturkojai tampa partneriais, gelbstinčiais gyvybes

„Pas mus – įvairūs šunys: ir veisliniai, ir mišrūnai. Svarbiausia ne kilmė, o noras dirbti, fizinis pajėgumas ir meilė žmogui. Šuo mums nėra tik priemonė – tai partneris, su kuriuo mokomės pasitikėjimo, susikalbėjimo ir bendro darbo“, – pabrėžia T. Bružaitė, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės 1039-osios Civilinės saugos kuopos Vilko būrio vadė.

Šio būrio šauliai kartu su savo šunimis ruošiasi dingusių žmonių paieškai – tiek miškuose, tiek miestuose ar net griuvėsiuose. Čia dirba ne tik vedliai su keturkojais partneriais, bet ir šauliai be šunų – jie padeda organizuoti paieškas, rūpinasi logistika, koordinuoja veiksmus.

Šiuo metu Vilniaus būryje, padedant profesionaliems treneriams bei Valstybės sienos apsaugos kinologams instruktoriams, kartu su savo šeimininkais šauliais treniruojasi 11 šunų: dalis jų jau dalyvavo realiose dingusių žmonių paieškose, kai policijos pareigūnai pasitelkia šaulius į pagalbą, o jaunesni keturkojai šaulių bendražygiai dar tik ruošiasi – visavertei tarnybai prireikia maždaug poros metų nuoseklaus darbo.

Pasak Tomos, šaulių kinologijos pajėgumas svarbus tiek taikos, tiek karo metu. Ekstremaliose situacijose šunys padeda ieškoti dingusių, sužeistų ar žuvusių žmonių, o taikos metu šauliai treniruojasi, dalyvauja pratybose ir prireikus talkina valstybės institucijoms – gelbėtojams, policijai, pasieniečiams.

„Ši veikla suburia labai skirtingus žmones – nuo profesionalų iki entuziastų: gelbėjimo tarnybų darbuotojus, veterinarus, prieglaudų savanorius ir visus, kurie nori savo laiką bei energiją skirti prasmingai veiklai kartu su augintiniu“, – priduria Vilko būrio vadė.

Kinologijos kryptis sparčiai plečiasi – vilniečių pėdomis jau seka ir Kauno šauliai. Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Saugos būrio K9 skyriuje šaulys ir šuo veikia kaip vienas vienetas. Čia daugiausia dėmesio skiriama pėdsekystei, paklusnumui ir individualiam pasirengimui, o ateityje planuojama plėsti kompetencijas apsaugos ir sulaikymo srityse.

„Užsiėmimuose tobulindamas šuns įgūdžius, tobulėju ir pats. Pratybose dalyvaudamas su savo šunimi Dziausu pastebiu, kad atsiranda tikras komandos jausmas“, – sako Kauno šaulių K9 skyriaus vadas Vidas Auškalnis.

Anot jo, instruktoriai padeda atsirinkti tarnybai tinkamus šunis – dažniausiai tam pasirenkami belgų Malinua, olandų ar vokiečių aviganiai, tačiau, svarbiausia yra ne veislė, o šuns savybės ir motyvacija.

Šaulių Saugos būrio vadas Vytenis Simokaitis labai vertina bendradarbiavimą su policijos pareigūnais ne tik tada, kai ištikus kokiai nors nelaimei prireikia šaulių pagalbos, bet ir mokymuose: patyręs pareigūnas moko Kauno šaulius kinologijos ir pėdsekystės pagrindų.

Šauliai, savo tarnyboje įveiklinę ir savo keturkojus augintinius, sako, kad tai puikus pasirinkimas tiems žmonėms kurie ne tik nori tobulinti savo augintinių įgūdžius, bet ir prasmingai realizuoti save.

„Šaulių kinologija – tai ne tik treniruotės ar hobis. Tai reali pagalba žmonėms ir valstybei. Tai gebėjimas veikti tada, kai svarbios kiekviena minutė ir kiekvienas sprendimas. Ir kartu – priminimas, kad ryšys tarp žmogaus ir šuns gali būti kur kas daugiau nei draugystė. Tai partnerystė, kuri gelbsti gyvybes. Jeigu jums tai prie širdies, prisijunkite prie mūsų – tapkite šauliais ir veikime kartu Kinologijos vienetuose“, – ragina šaulys V. Simokaitis.

Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva, nuo 2016-ųjų balandžio 24-ąją Lietuvoje minima Šuns diena, skirta pažvelgti į savo keturkojį atsakingai: meilė gyvūnui pirmiausia reiškia rūpestį, įsipareigojimą ir laiką. O šauliai savo pavyzdžiu rodo, kiek daug galima pasiekti, kai šis ryšys tampa prasmingos tarnystės dalimi.