Visuose penkiuose bendrovės „DFDS Seaways” jūrų keltuose, iš Klaipėdos plaukiojančiuose į Vokietiją ir Švediją, įrengta po dvi specialias kajutes keleiviams su gyvūnais.
Nuo įprastų kajučių jos šiek tiek skiriasi: vietoj kiliminės dangos paklotas linoleumas, kad būtų paprasčiau tvarkyti. Bilietas šuniui ar katei į vieną pusę kainuoja 138 litus.
Dokumentai – privalomi
Sutvarkyti tokią kajutę po reiso daug sunkiau negu paprastą. Po keliolikos valandų kelionės lieka daugybė gyvūnų plaukų ir pūkų, prireikia specialių ploviklių, kitokių cheminių priemonių, kad nepatirtų nepatogumų ir nenukentėtų gyvūnams alergiški žmonės. Be to, šeimininkų nedrausminami gyvūnai kartais apdrasko, subraižo ar apkandžioja baldus ir patalynę. Nors taisyklėse nurodoma, kad jiems gulinėti ant lovų draudžiama, tokių draudimų mažai kas paiso.
„Kartais vasarą specialių kajučių pritrūksta, tuomet gyvūną keleivis gali palikti denyje stovinčiame savo automobilyje. Jam nieko bloga nenutiks: šeimininkas galės aplankyti keturkojį, jį pašerti ir pagirdyti, išvesti pasivaikščioti.
Pagal saugumo reikalavimus į automobilių denį keleivį visada lydi laivo administracijos darbuotojas”, – sako „DFDS Seaways” Rinkodaros ir pardavimų keleiviams skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.
Vaikštinėti po kelto patalpas ar barus su šunimis, nors šie yra su antsnukiais ir pavadėliais, draudžiama.
Deniuose šunims atitvertos specialios pasivaikščiojimo vietos, kur jie gali atlikti ir gamtinius reikalus.
Savo augintinių išmatas į maišelius turi surinkti patys šeimininkai.
Pernai keltais plaukė 1300 kačių ir šunų. Paprastai su gyvūnais keliaujama vasarą, juos dažniausiai pasiima keliautojai iš Vokietijos. Kartais pasitaiko ir retesnių keleivių – naminių šeškų, papūgų.
„Be abejo, visiems gyvūnams privaloma turėti visus reikiamus veterinarijos tarnybų dokumentus. Už tai atsako jų šeimininkai”, – teigia V.Klumbys.
Bilietas gyvūnui – be nuolaidų
Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos direktorius Gintautas Mackevičius tikina, kad jiems svarbu prisitaikyti prie kiekvieno keleivio poreikių, todėl autobusuose sudarytos sąlygos ir keturkojams.
„Pagal taisykles autobusuose draudžiama vežti gyvūnus be specialių transportavimo priemonių – tai gali būti dėžutė, narvas, rankinė, kuprinė, pintinė. Svarbu, kad gyvūnas neištrūktų į saloną ar bagažinę.
Keleivis į saloną gali įsinešti vieną nemokamo rankinio bagažo vienetą, kurio dydis ne didesnis kaip 60x40x20.
Jis gali būti ir kitokių matmenų, bet bendra jų suma negali viršyti 120 centimetrų. Katę arba šunį galima laikyti ant kelių, po kojomis ar lentynoje. Bagažinėje galima gabenti didesnę dėžę su gyvūnu – tuomet jos ilgis, plotis ir aukštis negali viršyti 180 centimetrų.”
Jei miesto maršrutiniame autobuse vežami du gyvūnai, antrajam reikia pirkti bilietą.
Nors keleiviui priklauso nuolaidos – yra pensininkas ar neįgalusis – gyvūno bilietui nuolaidos netaikomos.
Tačiau ne visos keleivinio transporto kompanijos yra tokios pakančios gyvūnams.
Kitos reikalauja visus gyvūnus, net ir mažus, kišti į bagažinę. Esą atsibodo klausytis žmonių priekaištų – vieni iš viso nemėgsta šunų ar kačių, kiti alergiški ar bijo jų, trečius piktina lojimas.
Tarptautinių maršrutų autobusais „Ecolines” keliauti su gyvūnais pavyks ne visuomet. Atsižvelgiant į keleivio pageidavimus galima tartis dėl nedidelio gyvūno vežimo nuo spalio iki gruodžio vidurio ir nuo sausio iki balandžio, išskyrus šventines dienas. Keleivis turi rašyti prašymą – nurodyti maršrutą, datą, gyvūno dydį arba pridėti jo nuotrauką.
Su šunimi – tambūre
Išsiruošus į kelionę traukiniu gali tekti dardėti vagono angainėje – tambūre. Čia teks leisti laiką su šunimi, jei jis sveria daugiau negu 20 kilogramų. Be abejo, jam turi būti uždėtas antsnukis. Kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą tokiam šuniui kainuoja 22,80 lito.
Vietinio susisiekimo traukiniuose, keliaujant trečiosios klasės vagonuose, už smulkius gyvūnus pintinėse ar krepšiuose papildomai mokėti nereikia.
Kitų klasių vagonuose už kiekvieną iki 10 kilogramų sveriantį gyvūną specialioje rankinėje teks pakloti per 11 litų.
Specialių patalpų traukiniuose šunims nėra, tačiau galima užsisakyti ir visą kupė, sumokėti už keturias vietas.
Tuomet kelionė su gyvūnu iš Vilniaus į Maskvą kainuotų maždaug 1300 litų.
„Apie keliones su gyvūnais teiraujamasi gana dažnai, bet išgirdę apie sąlygas ir kainas žmonės dažniausiai nusprendžia palikti juos namie”, – teigė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” Keleivių informacijos centro darbuotoja.
Aklųjų vedliams – žalia šviesa
„Skirtingose oro linijų kompanijose – skirtingos kelionių su gyvūnais sąlygos, jas būtina išsiaiškinti bilietų pardavimo agentūrose, – sakė Palangos oro uosto Aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Stanislovas Jomantas. – Bendras reikalavimas visiems – apie vykstantį gyvūną pranešti mažiausiai prieš dvi paras.”
Gyvūnai gali būti skraidinami bagažinėje arba salone, jeigu nėra gyvūnams alergiškų keleivių.
Iš Palangos į Oslą gyvūnai gali skristi tik bagažinėje, į Kopenhagą – ir salone. Tačiau laikyti nedidelį keturkojį po sėdyne galima tik gavus greta sėdinčių žmonių sutikimą.
Bendrovės „AirBaltic” lėktuvuose į salonus leidžiama įsinešti ne daugiau negu 8 kilogramus sveriantį gyvūną.
Sunkesniems teks leisti laiką krovinių skyriuje.
Pigių skrydžių bendrovės paprastai gyvūnų iš viso neskraidina.
Išimtis taikoma tik vieninteliams šunims – aklųjų žmonių vedliams su tai patvirtinančiais dokumentais.
Vertėtų iš anksto pasidomėti, kokios gyvūnų laikymo taisyklės šalyse, į kurias vykstama. Vienur viešbučių durys jiems plačiai atvertos, kitur šunys išvis nepriimami arba jiems teks visą laiką leisti kambariuose, nes vedžioti keturkojus viešbučio teritorijoje draudžiama.
Kelionių su gyvūnais reikalavimai
Europos Sąjungos šalyse galioja bendrieji kelionių su gyvūnais reikalavimai. Gyvūnai privalo būti identifikuoti tatuiruote arba mikroschema, turėti naminio gyvūno pasą.
Identifikuoti ir vyresni negu 3 mėnesių amžiaus gyvūnai turi būti paskiepyti nuo pasiutligės. Veterinaras į gyvūno pasą įrašo visus reikiamus paskiepijimo duomenis – datą, vakcinos rūšį ir galiojimo laiką, sušertus privalomus vaistus.
Prieš kelionę būtina sukrauti ne tik savo, bet ir gyvūno reikmenis: pavadėlį, antsnukį, antkaklį, išmatų surinkimo maišelius, dubenėlį vandeniui, maistui, nepamiršti mėgstamo patiesalo, žaislo.
Jungtinės Karalystės, Airijos, Maltos, Švedijos, kitų šalių muitinės tarnybos itin griežtai tikrina atvykstančių gyvūnų dokumentus. Už visus padarinius atsako patys keleiviai.
Įvairiose šalyse gali skirtis gyvūnų įvežimo sąlygos, todėl dėl visko geriausiai konsultuotis su veterinarais.