Vis tik po neįprastos kelionės bent jau viešbutyje galėsite mėgautis vienas kito draugija.
Suplanavusiems kelionę autobusu, teks laikytis griežtų keleivių pervežimo taisyklių. Kaip portalui lrytas.lt sakė bendrovės „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius, keleiviai su gyvūnais į autobusą įleidžiami. Tačiau pagal keleivių vežimo taisykles, gyvūnas yra keleivio bagažas, tad jo vieta – autobuso bagažinėje. „Autobuso salone gyvūnas važiuoti negali. Gyvūnas privalo būti narve ir patalpintas autobuso bagažinėje“, - tikino A. Indrašius.
Net jei šuo ar katė yra miniatiūriniai ir kuo puikiausiai gali tilpti į rankinuką, autobuso salone važiuoti jie negali. „Keleivių vežimas reglamentuotas pagal taisykles ir mes jomis privalome vadovautis“, - kategoriškai sakė bendrovės „Toks“ direktorius.
Jo nuomone, gyvūnas autobuso salone gali sukelti nepatogumų kitiems keleiviams, iššaukti konfliktines situacijas. Be to, kiti keleiviai gali būti alergiški gyvūnams.
„Kas išspręs tarp keleivių iškilusius konfliktus dėl gyvūnų? Juk vairuotojas konfliktų nespręs. Jo pareiga saugiai vairuoti autobusą“, - tikino pašnekovas.
Tiesa, jei jau nuspręsite į kelionę vykti autobusu, už gyvūną papildomai mokėti nereikės, lygiai taip pat, kaip ir už lagaminą.
Traukiniu - tik vagono angainėje
Norintys kelionės metu nė minutei neišsiskirti su savo keturkoju draugu, turėtų važiuoti traukiniu. Tiek pirmos, tiek antros ar trečios klasės vagonuose kartu su gyvūnu galima keliauti pirmojo arba paskutiniojo vagono angainėje. Atviro tipo vagonuose šunų vežti negalima dėl galimo kitų keleivių nepasitenkinimo.
Trečios klasės vagonuose, pavyzdžiui traukinyje Vilnius-Trakai, gyvūnai vežami nemokamai. Pirmos ir antros klasės vagonuose už kiekvieną gyvūną reikia mokėti kaip už 10 kg bagažą. Gyvūnai, sveriantys daugiau nei 10 kg, apmokestinami kaip 20 kg bagažas.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos geležinkelių pardavimų skyriaus vadovė Valentina Potapovienė, kaina už gyvūno kelionę priklauso nuo kelionės atstumo.
Pavyzdžiui, už didelio šuns kelionę traukiniu iš Vilniaus į Klaipėdą teks sumokėti 22 Lt 80ct.
Keleiviai, nepageidaujantys važiuoti angainėje, šunį gali vežtis kupė vagonuose, tačiau šis malonumas kainuos brangiai. „Keleiviui, norinčiam važiuoti kupė, reikės sumokėti už visas keturias laisvas vietas pilną bilieto kainą bei už šunį, kaip 20 kg bagažą“, - sakė V. Potapovienė.
Šunys vedliai, kurie lydi žmones su negalia, vežami nemokamai.
Keleivis, kuris vežasi gyvūną traukinyje, privalo turėti veterinarijos gydytojo pažymą, kad gyvūnas paskiepytas. Jei šuo didelis, važiuojant traukiniu, jam privalomas antsnukis ir pavadėlis. Smulkus gyvūnas privalo būti narvelyje ar specialiame krepšyje.
Jei kelionės metu augintinis priteršė, šeimininkas privalo sutvarkyti suteptą vietą, o už apgadintą inventorių - atlyginti padarytą žalą. „Pagal keleivių vežimo taisykles, keleivis atsako už sanitarinę tvarką bei saugumą kelionės metu“, - teigė Lietuvos geležinkelių pardavimų skyriaus vadovė.
Gyvūno nakvynė viešbutyje – už papildomą mokestį
Nakvyne su gyvūnu vertėtų pasirūpinti iš anksto. Viešbučių rezervavimo sistemose galima rasti kambarių, kuriuose nakvoti galėsite kartu su savo augintiniu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikino, kad už keturkojį svečią teks papildomai susimokėti.
Tam, kad viešbutis galėtų priimti klientą su gyvūnu, reikia turėti specialiai paruoštą kambarį kuriame paklota danga, pritaikyta gyvūno viešnagei.
„Klientus su gyvūnais dažniausiai priima nedideli, jaukūs ir atostogoms skirti viešbučiai. Didesniuose, verslo susitikimams ir konferencijoms pritaikytuose viešbučiuose gyvūnai dažniausiai nepageidaujami“, - tikino E. Šiškauskienė.
Kaip sakė asociacijos prezidentė, viešbučių, kurie priima gyvūnus, savininkai dažniausiai patys turi augintinius, tad jų požiūris į klientą su šunimis ar katėmis palankesnis. Tačiau dėl kitų viešbučio klientų saugumo reikalaujama šunį vedžioti laikomą už pavadėlio ir jam turi būti uždėtas antsnukis.
Anot E. Šiškauskienės, gyvūnus priimantys viešbučiai dažniausiai turi reikmenis, kurių prireiks gyvūno viešnagei. Tačiau keturkojų šeimininkai gali papildomai atsivežti tai, ko reikia jo kasdienei priežiūrai – dubenėlį, mėgiamus žaislus, kilimėlį. Žinoma, gyvūno ėdalu pasirūpinti teks patiems šeimininkams.
Jei gyvūnas apgadintų viešbučio inventorių, už padarytą žalą šeimininkui tektų atlyginti. Tačiau viešbučio kambaryje gyvūnui atlikus gamtinius reikalus, dažniausiai didesnių bėdų nekyla, nes grindų danga būna speciali ir lengvai valoma.
Kaip sakė asociacijos prezidentė, gyvūnus priimantys viešbučiai didesnių nusiskundimų dėl keturkojų sukeltų problemų neturi. „Gyvūnai, kurie dažnai keliauja, viešbutyje elgiasi kur kas padoriau, negu kai kurie žmonės. Keturkojai būna dresuoti, švarūs, prižiūrėti ir jokių didesnių nemalonumų nepridaro. Juk retas pasiryžta keliauti su nevaldomu šunimi“, - portalui lrytas.lt pasakojo asociacijos prezidentė.
Kai kuriuose viešbučiuose – dažniausiai penkių žvaigždučių – įrengta ir speciali patalpa, kurioje galima savo augintinį palikti vieną. Suteikiama ir gyvūno priežiūros paslauga.
Lietuvoje esančiuose viešbučiuose gyvūno apgyvendinimo kaina siekia nuo 40 iki 100 Lt parai.