Vėliau žmonės, atrinkdami tam tikros išvaizdos kates –
pavyzdžiui, baltas letenėles turinčius individus – išvedė
pagrindines 38 šiuo metu žinomas veisles, rašoma studijoje, kuri
buvo paskelbta žurnale „Proceedings of the National Academy of
Sciences“.
„Naudodami pažangią genomo sekų nustatymo technologiją,
galėjome nušviesti kačių unikalios biologijos ir išgyvenimo
įgūdžių genetinius žymenis“, – sakė genetikos profesorius
adjunktas Wesas Warrena, dirbantis Vašingtono
universiteto medicinos mokykloje.
Naminės katės „tik neseniai atsiskyrė nuo laukinių kačių,
o kai kurios tebesikryžmina su savo laukinėmis giminaitėmis. Taigi
nustebome radę jų prijaukinimo įrodymų DNR sekose“, pridūrė
jis.
Mokslininkai, lygindami įvairių naminių kačių veislių, taip
pat laukinių kačių ir kitų žinduolių genus, pastebėjo tam
tikrų skirtumų.
Pavyzdžiui, tigrai ir naminės katės pasižymi naudingu
gebėjimu įsisavinti daug riebiųjų rūgščių, tačiau nesusirgti
žmonėms būdingomis širdies ir kraujagyslių ligomis dėl per
didelio cholesterolio kiekio.
Iš tiesų kačių organizmo normaliai veiklai mėsa būtina, nors
daugelis kitų mėsėdžių gali išgyventi šeriami augaliniu ėdalu.
„Tarp mėsėdžių, tokių kaip katės ir tigrai, komanda atrado
ypatingų riebalų metabolizmo genų, kurie keitėsi sparčiau negu
būtų galima paaiškinti atsitiktinėmis priežastimis“, – sakoma
universiteto pranešime.
„Tyrėjai neaptiko tokių pokyčių tuose pačiuose genuose tarp
karvių ir žmonių, kurių maistas įvairesnis ir kuriems
nereikalingi tokie patobulinimai“, – pabrėžė tyrėjai.
Išsivystę jutimai
Lyginant su šunimis, medžiodamos katės mažiau kliaujasi uosle,
bet geriau mato tamsoje, o jų klausa – jautresnė, nustatė
mokslininkai.
Katės taip pat turi daugiau genų, susijusių su gebėjimu
užuosti feromonus, todėl jos gali susirasti gana toli esančių
partnerių.
Naminių kačių genome aiškiai pastebimi atrankos nulemti
pokyčiai, susiję su atmintimi, baimės jausmu ir paskatomis
pagrįstu gebėjimu mokytis. Šie ženklai rodo, kad romesnės katės
žmonėms buvo labiau priimtini augintiniai.
Su išvaizda susijusiems genams atrankos įtaka taip pat buvo
akivaizdi, ypač vėlyviausiose kačių kartose.
„Kitaip negu naminiai žinduoliai, auginti dėl to, kad teikė
maistą arba buvo pagalbininkai prižiūrint kaimenes bei medžiojant,
taip pat sargai, dauguma kačių veislių buvo išvestos neseniai –
per pastaruosius 150 metų, daugiausiai dėl estetinių, o ne
funkcinių ypatybių“, – rašoma studijoje.
Pavyzdžiui, Birmos katėms būdingos baltos letenėlės
veikiausiai išsivystė dėl to, kad žmonės rinkdavosi auginti ir
veisti būtent tokios išvaizdos kates.
Dirbtinės atrankos neveikiamose kačių populiacijose genai,
lemiantys šviesaus kailio lopinius, būdingi tik apie 10 proc.
individų.
Graužikų naikintojos
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 600 mln. naminių kačių.
Ankstyviausi archeologiniai įrodymai, rasti Viduržemio jūros saloje
Kipre, byloja, kad katės arti žmonių gyveno bent prieš 9,5 tūkst.
metų.
Archeologai taip pat yra radę įrodymų, kad prijaukintos katės
vidurio Kinijoje gyveno maždaug prieš 5 tūkst. metų.
Manoma, kad katės žmonių kasdienio gyvenimo dalimi tapo
išplitus žemdirbystei, kai buvo pradėti vertinti šių gyvūnų
įgūdžiai naikinti peles iš žiurkes, gadinusias maisto atsargas.
„Tikėtina, kad dauguma kačių buvo veisiamos, kad naikintų
graužikus, ir tik vėliau – dėl (kailio) spalvos“, – šios
studijos bendraautorius Michaelas Montague rašo
AFP atsiųstame elektroniniame laiške.
„Tam tikra prasme romumas turėjo būti vienas iš pradinių
elgsenos skirtumų tarp laukinių ir naminių kačių – galbūt tai
netgi buvo pagrindinis prijaukinimo variklis“, – aiškino jis.