Visavertė mityba, profilaktiniai skiepai, higiena
„Jeigu jūsų augintinio imunitetas stiprus, jo organizmas pajėgia apsisaugoti nuo ligų. Tik atkreipiu dėmesį, kad apsisaugo ne nuo visų, bet nuo kai kurių ar daugumos ligų. Jeigu imunitetas silpnas, pats organizmas pasipriešinti infekcijai yra nepajėgus arba tas pasipriešinimas yra per silpnas“, – sakė vilnietis veterinarijos gydytojas Jonas Mingaila.
Kaip vieną svarbiausią faktorių, kuris padeda stiprinti imunitetą, veterinarijos specialistas nurodo subalansuotą, tinkamai parinktą, visavertę mitybą: „Ėdalą reikia parinkti pagal šuns veislę, amžių, fizinį krūvį (galbūt šuo medžioja, dalyvauja varžybose, gyvena ištisus metus lauke, voljere). Taip pat svarbu laikytis mitybos režimo, atkreipti dėmesį, kaip jis įsisavina ėdalą, kokios konsistencijos išmatos.“
Veterinarijos specialistas atkreipia dėmesį, kad būtina rūpintis ir augintinio dantų, dantenų priežiūra, nes šuo turi gerai sukramtyti ėdalą. Reikia stebėti, kad ant dantų nesikauptų apnašos, kurias mažinti padeda „kramtalai“, profilaktinis dantų valymas šepetėliu su šunims skirta dantų pasta. Į klausimą, ar rudenį ir žiemą imunitetui stiprinti reikia duoti maisto papildų ar kokių nors vitaminų, J. Mingaila atsako, kad tai nebūtina, jeigu šuo tinkamai šeriamas, gerai įsisavina ėdalą ir yra geros fizinės kondicijos.
Kūną ir protą lavinanti mankšta – ištisus metus
Aktyvūs žaidimai, įdomi veikla lauke – pats geriausias būdas grūdinti augintinį. Judėjimas gryname ore stiprina šuns raumenis, didina sąnarių lankstumą, gerina virškinamojo trakto darbą.
Ne stoviniuoti išėjus į kiemą, ypač tuomet, kai drėgna, vėjuota, o judėti. Tačiau fizinis krūvis šuniui turi būti ne per didelis, reikia atsižvelgti į šuns amžių, kondiciją.
Specialistų teigimu, žiemą sumažėja deguonies kiekis gyvūno organizme, todėl gali susilpnėti jo imunitetas. Taip yra todėl, kad šaltuoju metų laiku mūsų augintiniai rečiau ir trumpiau būna lauke.
Gyvūnų imunitetas reaguoja ir į temperatūrų kaitą – mūsų klimatas, deja, ne visada „draugiškas“ ir žmonėms, ir jų augintiniams.
Taip pat būtina nepamiršti reguliariai lankytis pas veterinarijos gydytoją. Skiepai, vaistai nuo vidaus ir išorės parazitų (nepamirškite – erkės aktyvios kone ištisus metus!), kasdienė kailio priežiūra irgi labai svarbu. Patalpose, kur laikomas šuo, neturėtų būti per karšta.
Ar vedantis į lauką būtina rengti šunis, vieningo atsakymo nėra. Patyrę šunų augintojai ir veterinarijos specialistai pataria nepersistengti. Jei šuo sveikas, su juo daug judate – kam tie rūbai? Taip, ilgaplaukiams, į parodas dažnai vykstantiems šunims, reikia labiau saugoti kailį, todėl jie rengiami kombinezonais, specialiomis liemenėmis.
Ne prašmatniais rūbeliais, o šunų pėdutėmis rudenį ir žiemą turėtume labiau pasirūpinti: iškirpti iš tarpupirščių plaukus, neleisti veltis sąvėloms, plauti ir gerai iššluostyti tarpupirščius, trumpinti nagus.
Emocinė savijauta irgi svarbu
Šuns, kaip ir žmogaus sveikatai, labai svarbi gera emocinė savijauta, rami namų aplinka, žmonių meilė. Jeigu gyvūnas jaučiasi mylimas ir reikalingas, turi mėgstamų žaislų ir įdomios veiklos, nepatiria stresų – jis yra daug sveikesnis už nuolat įtampoje ar baimėje gyvenantį.
Kalyčių rujos, šuniavimosi, šuniukų žindymo laikotarpiu, prasidėjus šunų senatviniams negalavimams augintiniai daug jautriau reaguoja į dirgiklius.
Namuose atsiradus naujam gyvūnui, pasikeitus šeimininkams arba ilgam išvykus mylimam šeimos nariui, gyvūnai, kaip ir žmonės, taip pat jaučiasi blogiau, nerimauja. Veterinarijos specialistai taip pat tvirtina, jog kai kurie chroniški gyvūnų susirgimai (demodekozė ir pan.) sustiprėja gyvūnui patiriant stresą.
Šuns imunitetu turime rūpintis visą jo gyvenimą, o susiformuoja imunitetas dar šuniuko vaikystėje. Maždaug 4-12 šuniuko gyvenimo savaitės yra tas lemiamas laikotarpis imunitetui susiformuoti – su priešpieniu šuneliai gauna imuniteto pagrindus, o vėliau, kalės maitinami, rūpestingo šeimininko globojami, auga vis stipresni. Tokie šunys ir senatvėje išlieka sveiki, žvalūs ir žaismingi.
