Triukšmaujančių gyvūnų kaimynystėje įsikūrę gyventojai tokiu siūlymu džiaugiasi, tačiau gyvūnų priežiūros organizacijos abejoja, ar nauja tvarka netaps kaimynų santykių suvedinėjimo įrankiu.
Trukdo miegoti
Kaunietei Rimai su vyru italu issiruošus pasivaikščioti tik retkarčiais pavyksta pro kaimynų tvoras praeiti tyloje. Dažniausiai juos palydi skardus šuns lojimas. Moteris sako jį kenčianti ne vienus metus.
„Kaip prasideda rytas privačių namų kvartale – atsikelia šuns savininkas ir išleidžia augintinį į kiemą, o šuo laksto aplodamas kiekvieną praeivį. Tai tęsiasi valanda, dvi ir taip kelis kartus per dieną, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo kaunietė Rima. – Mes neišsimiegame. Sutriko miegas, kamuoja galvos skausmai.“
Jos vyras pasakojo: „Kai mokausi namuose, negaliu susikaupti, nes ištisai girdžiu šuns lojimą. Jis tęsiasi 10, 20, o kartais ir 50 minučių.“
Šeima savo kieme turi šunį Tobį, tačiau pabrėžė, kad jis nesuloja net svetimiems atėjus į kiemą.
Nuo šiol visi šunys turėtų būti tokie tylūs. Seime įregistruotas triukšmo įstatymo pakeitimas. Jame numatoma, kad jei nuo 7 ryto iki 22 vakaro šuo los ar katė kniauks nepertraukiamai ilgiau nei dešimt minučių, o naktimis ilgiau nei penkias minutes, šeimininkui grės baudos. Jei šuo retkarčiais nutiltų, bet per tris valandas lotų ilgiau nei pusvalandį, taip pat gali tekti mokėti baudą.
„Dešimt minučių loti šuniui – ilgas laikas. Arba jis yra nesveikas, arba kankinamas, nemaitinamas. Tokiu atveju užfiksuojamas veiksmas – žmogus kreiptųsi į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas. Šiuo metu niekas nieko negali padaryti, nes teisiniai aktai nereglamentuoja šunų ir kačių triukšmo lygio“, – sakė pataisą įregistravęs Seimo narys Petras Čimbaras.
Gali suvedinėti sąskaitas
Jau dabar Kauno savivaldybės viešosios tvarkos skyrius nuolat sulaukia skundų dėl triukšmaujančių gyvūnų, tačiau kol kas nuvykę į vietą darbuotojai gali tik žodžiu sudrausminti šeimininkus.
„Žmonės sprendžia įvairiai – vieni veda gyvūnus į socializacijos kursus arba į dresavimo kursus, kad išmoktų būti vienas namuose, kiti perka specialius antkaklius. Jie dedami ant kaklo ir skleidžia impulsus, tad taip užkertamas kelias lojimui“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Kauno viešosios tvarkos skyriaus specialistė Nomeda Lapinskienė.
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos vadovė Jurgita Gustaitienė tikina, kad šeimininkai turėtų mokyti savo gyvūnus tinkamo elgesio, tačiau abejoja, ar naujasis įstatymas netaps kaimynų tarpusavio santykių suvedinėjimu.
„Šuo turi sarginių savybių. Jei kas priėjo prie durų, tai šuo los. Jis saugos savo butą. Jei yra konfliktas su kaimynu, tai labai lengva paerzinti gyvūną, kuris pradėtų loti“, – sakė J.Gustaitienė.
Galiotų ir žmonėms
Triukšmo įstatymo pataisa tildys ne tik lojančius šunis ar kniaukiančias kates. Ji galios ir triukšmaujantiems gyventojams. Baudos sieks nuo 20 iki 300 eurų.
„Policijai palengvintume darbą ir būtų prevencija pačiam triukšmui, nes galiotų ir žmonėms. Jei dabar pro langą dainuosiu ir tai darysiu ilgiau nei 10 minučių, užfiksavus ir pranešus policijai, pradžiai būtų išrašoma 20 eurų „premija“, – sakė P.Čimbaras.
Seimo nariai įstatymo svarstymo turėtų imtis rudens sesijoje.
