Vasario viduryje tarnybiniai šunys Kauno policijai padėjo išaiškinti net 4 narkotikus laikiusius asmenis. Šunų pagalba svarbi daugybėje policijos operacijų, o jų šeimininkams šie keturkojai kolegos tampa tikrais šeimos nariais.
Kauno VPK Patrulių rinktinės II-osios kuopos kinologų grupės vyriausieji patruliai Giedrė Uzaitė ir Marius Kazakevičius supažindino su savo auginamais tarnybiniais šunimis.
Į lauką – kaip į darbą
Policijoje dirbantys vokiečių aviganiai Lulu (M.Kazakevičiaus) ir Harlis (G.Uzaitės) sveria daugiau kaip po 40 kilogramų. Abu dar jauni, netrukus jiems sukaks po 3 metus. Lulu ir Harlis ne giminės, bet, kaip juokavo jų šeimininkai, geri draugai.
Einant fotografuotis šunys nerimo, buvo nepaprastai aktyvūs. G.Uzaitė paaiškino, kad jie nepratę kažkur eiti „šiaip sau“, nes nuolat yra nusiteikę darbui. Jeigu eini – vadinasi, atlikti užduoties. Todėl net vesdami rytinio ar vakarinio pasivaikščiojimo šeimininkai su šunimis bent trumpai užsiima dresūra – to reikia patiems šunims.
„Mes atsikeliam ir einam pasivaikščioti prieš darbo dieną. Pasivaikštom, pasidresuojam. Nė vienas tarnybinis šuo negali tiesiog išeiti į lauką, atlikti reikalus ir eiti namo. Pasitreniruojam, pravėdinam galvas ir važiuojam į darbą.
Po tarnybos važiuojam į pievas, į miškus, kur gali paleisti šunį. Pamėtai kamuoliuką, kad jis atsipalaiduotų. Jei buvo sunki paieška, kas nepasiseka, tai po to „atstatai“ šunį, kad jis turėtų ir teigiamų potyrių. Grįžę namo draugiškai pavakarieniaujame ir einam miegelio – laukiam kitos dienos,“ – apie šuniukų dienotvarkę pasakojo G.Uzaitė.
Šunis prižiūri ir namuose augina pareigūnai – kiekvienas šuo turi savo kinologą ir su juo gyvena.
Keturkojai perkami iš veislyno, kuriame yra atrenkami – turi praeiti testus, kaip ir į darbą priimami žmonės. Renkantis svarbu smalsumas, aktyvumas.
Skirtingos šunų specialybės
Kiekvienas šuo turi būti įveikęs pagrindinį parengimą. Pagrindinę programą sudaro sekimas pėdsakais, žmogaus paieška, daikto paieška, bendras paklusnumas ir apsaugos funkcijų vykdymas.
Pagrindinis rengimas trunka apie 2 metus, po to laikomas egzaminas.
„Net kai šuniuko dresūrai skiri kiekvieną dieną, kartais ir tų dvejų metų pasirengimui atrodo mažoka. Reikia daug išmokti: tu nori, kad šuo gerai dirbtų, kad jūs suprastumėte vienas kitą, komunikuotumėte,“ – aiškino G.Uzaitė.
Keturkojai dirba tol, kol leidžia savijauta ir fizinės ypatybės. Pareigūnai prisiminė, kad vieno jų kolegos kalė, kuri buvo paruošta lavonų paieškai, dirbo net iki 13 ar 14 metų – tik tada išėjo į pensiją.
Išlaikę pagrindinio rengimo egzaminą šunys gali specializuotis ir tobulėti pasirinktoje srityje. Šakos kol kas yra dvi: narkotinių-psichotropinių medžiagų paieška ir lavonų paieška. Pavyzdžiui, Lulu ir Harlis – abu specialiai apmokyti ieškoti narkotikų.
Apieškomi reaguoja skirtingai
Su šunimis susidūrę asmenys reaguoja įvairiai. Peršasi mintis, gal kartais galima vien iš apieškomo žmogaus reakcijos pasakyti, rasi ką nors ar ne? G.Uzaitė sakė, jog tai priklauso nuo apieškomo žmogaus.
„Be abejo, skiriasi ir reakcija. Jeigu sustabdytame automobilyje pastebi popieriukų, lankstinukų, jeigu vairuotojo reakcijos neadekvačios, nors jis blaivus – pasitelki šunis. Yra vairuotojų, kurie tais atvejais suka akis, vengia žvilgsnio...
Bet jeigu pas „rimtus dėdes“ važiuoji, tai jie nereaguoja, jie pripratę. Kai šiaip nuvažiuoji pas žmogų, jam vien pamačius policiją būna šokas – klausia, kaip, kas, kodėl.. O „rimti“ tik pasako: „Nieko nerasit.“
Jiems visiškai vienodai, su šunimi tu ar be šuns. Nebent pabamba, kad šuo neužliptų ant lovos ar plaukų virtuvėje nepaliktų“, – pasakojo G.Uzaitė.
Yra daug atvejų, kai itin svarbi šuns pagalba. Vieną jų atsiminė M.Kazakevičius – tik padedant Lulu buvo sulaikyti banditai.
„Įvyko ginkluota vagystė iš namo. Ir žmonės pamatė, kad miške paliktas automobilis. Su Lulu sekėme nuo jo pėdomis, radome vieną ginklą... Tada ėjome dar toliau, kur šuo vedė – radome ir pasislėpusius įtariamuosius. Jei ne šuo... Nebuvo aiški nei jų pasišalinimo kryptis, niekas. Padėjo būtent pėdsekystė“, – pabrėžė pareigūnas.
Svarbiausia - dėmesys
Kaip bebūtų, reikia nepamiršti, jog šunys turi savų psichologinių poreikių ir labiau už viską vertina dėmesį.
Todėl ir palikti jo vieno ar kam pasaugoti ilgesniam laikui nepavyktų – šunis turintys pareigūnai pripažino nelabai galintys leisti sau atostogas ar tolimesnes keliones. Net poilsio dienomis gyvūnui juk reikia daug priežiūros ir dėmesio.
Iš pažiūros grėsmingi šunys iš tiesų noriai bendrauja su šeimos nariais, draugiškai prisileidžia pažįstamus. Netgi M.Kazakevičiaus 9-metė dukra jau susidomėjo Lulu dresūra.
„Tai aišku, kad su šeima šuo draugauja. Taip nebūna, kad neleisi šeimos nariams bendrauti. Nori visi ir paglostyti, ir padresuoti dukra jau nori, mokosi...“ – pasakojo pareigūnas.
Apie gyvūnų laisvalaikį noriai dalijusis pareigūnė akcentavo ir šuniuko draugiškumą, meilės norą.
„Mano Harliui svarbiausia bendravimas. Nėr didesnės bausmės, negu nekreipti į jį dėmesio“, – juokėsi G.Uzaitė. Pasak pareigūnų, Harlis ir Lulu ne tik kas dieną padeda darbe ir atsakingai atlieka tarnybą, bet ir tampa tikrais šeimos nariais.
