Augintinius su kanopomis prižiūrėti būtina atidžiai: kraupiai pasibaigiančių pažeidimų pasitaiko dažnai

Kitaip nei laukiniai jų protėviai, šiandieniniai arkliai dažnai nebegali pasigirti tvirtomis ir viską atlaikančiomis kanopomis. Todėl labai svarbią vietą užima kanopų priežiūra, kuria privalo pasirūpinti gyvūno šeimininkai. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kada arklių augintojai tinkamai neprižiūri gyvūno galūnių: kanopos ragas nuauga bei užsiriečia arba dažnai nulūžta, sukeldamas ne tik skausmą, bet ir įvairias ligas, sąnarių iškrypimą bei raišumą, kai kuriais atvejais gali sukelti net kojų kaulų lūžius. Tai turi daug įtakos ne tik kanopinio gyvūno išvaizdai, bet ir bendrai sveikatai, darbingumui.

 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.<br> ggi.lt nuotr.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.<br> ggi.lt nuotr.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
 Kanopų nepriežiūros atvejų pasitaiko dažnai.
Daugiau nuotraukų (5)

ggi.lt

2019-09-02 07:57

Jeigu norite turėti sveiką gyvūną, kanopas būtina tinkamai prižiūrėti. Apie arklių kanopų priežiūrą Žirgų globos asociacijos (toliau – „ŽGA“) vadovė Rūta Rosson sako: „Visų pirma, privalu jas išvalyti, apžiūrėti, ar nėra pažeidimų, įstrigusių svetimkūnių. Kanopa turi būti apdrožiama, pašalinamos nereikalingos nuoaugos. Ji turėtų būti pasvirusi 45 laipsnių kampu, ne per ilga ir ne per trumpa. Deja, kanopų problemos yra vienas dažniausiai pasitaikančių gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje, ypač kaimo ūkiuose, tačiau pasitaiko ir viešuose objektuose, įstaigose, kur gyvūnai laikomi pramogai, rodomi lankytojams.“

Kadangi kanopinių gyvūnų priežiūros pažeidimų pasitaiko gana dažnai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“), kartu su „ŽGA“ parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas kiek laiko, atsižvelgiant į gyvūno rūšį bei gyvenimo sąlygas, reikia tvarkyti gyvūno kanopas.

„Rašte taip pat nurodome mums žinomų kalvių kontaktus, įvardijame atsakomybę už kanopų nepriežiūrą bei gręsiančias baudas. Svarbu suprasti, jog kanopų nepriežiūra nėra tik kosmetinė deformacija, ji turi ir visapusiškas pasekmes gyvūno organizmui. Manome, kad tokie atvejai dažniausiai pasitaiko dėl savininko nežinojimo bei informacijos trūkumo, todėl šios rekomendacijos bus naudingos visiems kanopinių gyvūnų augintojams“, – pastebėjimais dalinasi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Rekomendacinis raštas yra platinamas visoms Lietuvos savivaldybėms su prašymu nukreipti į seniūnijas ir jiems žinomas įstaigas, turinčias kanopinių gyvūnų, bei siunčiama ir individualizuotai zoosodų, zooparkų, agroturizmo sodybų ir kitų įstaigų kontaktams.

Informacija kanopinių gyvūnų augintojams

Pagrindinės kanopų priežiūros rekomendacijos:

Poniams, asilams ir žirgams tvarkyti kanopas kas 1-2 mėn., priklausomai nuo ploto, grunto ir judėjimo galimybės. Kitiems kanopiniams – kas 4 mėn.;

Tvarkyti turi šiuo amatu užsiimantis žmogus ir savininkai turėtų pasilikti sąskaitas ar kvitus, įrodančius, kad paslauga atlikta ir kas bei kada ją atliko;

Jei kanopas tvarko patys savininkai, kas 6 mėn. veterinarijos gydytojas turi patikrinti gyvūnų sveikatos būklę ir palikti apie tai išrašą.

Kalvių kontaktai:

Vita Jašinauskaitė 8 688 85381

Laima Pušienienė 8 652 35079

Frank Bernatz 8 686 76185

Julius Staškevičius 8 612 44661

Pavel Nalivaiko 8 602 88243

Atsakomybė už gyvūnų kanopų nepriežiūrą

Gyvūnų kanopų nepriežiūra yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 punkto 24 dalį ir 2 dalį (kai kuriais atvejais). Už žiaurų elgesį su gyvūnu numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą nuo 30 iki 120 EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 120 iki 230 EUR.

Gyvūno suluošinimas arba vien tik sąlygų tam sudarymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį ir numato baudą nuo 300 EUR iki 1750 EUR, o pakartotinio nusižengimo atveju nuo 1750 EUR iki 2300 EUR, taip pat gali būti taikomas gyvūno konfiskavimas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.