„Situacija yra kebli, gyvūnai paimami, tačiau yra nežinoma jų dabartinė būklė, apie ją sužinoma tik iš įvaizdžio. Parvo virusas gali būti pernešamas ir nuo rankų, ir nuo rūbų, ir nuo kitų daiktų.
Užtenka šuniuką įdėti į narvą, kuriame buvo užsikrėtęs augintinis, suvynioti į tą patį audeklą ir jis jau gali būti užsikrėtęs“, – susiklosčiusią situaciją portalui lrytas.lt komentavo daugiau nei dešimt metų veterinarijos gydytoju dirbantis Paulius Morkūnas.
Gyvūnų prieglaudose vis mažiau laisvų vietų
Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, gyvūnai iš nelegalių daugyklų yra paimami į prieglaudas, o jose, susidūrus su vietos stygiumi, visų gyvūnų izoliuoti fiziškai neįmanoma. Dauguma gyvūnų tarpusavyje kontaktuoja, nežinant apie jų sveikatos būklę.
„Neišvengsime ligų ir mirčių, bet puikus pavyzdys, kai buvo paimtas 21 šuniukas ir dviem iš jų buvo nustatytas porvovirusinis enteritas. Su šiuo virusu radome vieną šuniuką jau negyvą. Iš tų namų paimtiems gyvūnams yra taikomas gydymas ir jų būklė pradeda gerėti. Bet jeigu jie būtų likę toje aplinkoje dar nors kelias dienas, jų likimas būtų kitoks. Tai klausimas, ar bent jau bandyti juos gelbėti, ar juos geriau palikti mirčiai?“, – kalbėjo P.Morkūnas.
Veterinarijos gydytojas ramino, kad gyvūnai prieglaudose yra vakcinuoti, todėl rizika užsikrėsti dar labiau sumažėja. Be to, šis virusas nėra mirtinas visiems augintiniams, vyresnio amžiaus gyvūnai su šiuo virusu kovoja lengviau, didžiausia rizika yra tarp kelių mėnesių jauniklių.
Svarbu laikytis saugumo reikalavimų
Nors P.Morkūno teigimu, situacija yra tragiška, yra būdų ją sušvelninti, tereikia imtis visų įmanomų saugumo priemonių ir laikytis reikalavimų.
„Esminis dalykas yra tai, kad nereikia pulti glostyti visų augintinių, svarbu juos transportuoti su narvais, kurie vėliau turi būti dezinfekuojami, reikalingos pirštinės, turėjus kontaktą su šunimis, visi drabužiai turėtų būti išskalbiami aukštoje temperatūroje, nes kitu atveju virusą asmuo virusą gali parnešti namuose esančiam augintiniui“, – apie saugumo reikalavimus kalbėjo P.Morkūnas.
Be parvovirusinio enterito – ir kitos ligos
Veterinarijos gydytojas neslėpė, kad gyvūnai kovoja su mirtimi, yra kenčiantys ir nualinti. Šiuo metu veterinarijos klinikos ir prieglaudos siekia imti gyvūnus, kurių būklė yra sudėtingiausia, tad jiems galėtų pritaikyti skubų gydymą.
„Tarp daugyklų pasitaiko ir kitų ligų: visi gyvūnai nualinti, yra parazitų problemos, gyvūnai yra nekirpti niekada gyvenime, nors jiems yra tarkim aštuoneri metai, jie susivėlę, žaizdoti, tiesiog yra apleisti. Juk gyvūnams reikia priežiūros, meilės, gero maisto, vitaminų.
Jau nekalbu apie žarnyno problemas, žarnyno kirminus. Situacija yra labai sunki. Tai, ką aš įvardijau, tai matosi išoriškai, bet yra ir virusiniai susirgimai, galbūt susidursime ir su maru, visa tai tik pradžia, bet mes bandysime išsaugoti kuo daugiau gyvybių“, – portalui lrytas.lt sakė P.Morkūnas.
Reikalingi pokyčiai ir nauji įstatymai
Vyras pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, žmonės privalo susivienyti ir pakeisti dabar nusistovėjusias sąlygas. Pats P.Morkūnas atskleidė, jog greitu metu planuoja kreiptis į Seimą, norėdamas kovoti prieš smurtą su gyvūnais.
„Turiu visą sąrašą pakeitimų, kurie turėtų būti įvykdyti. Pirma, turi būti įteisinta, kiek individualiai asmuo gali auginti gyvūnų jeigu tai nėra veislynas ar zoologijos sodas. Antra, turi būti reglamentuotos gyvūnų laikymo sąlygos pagal patį gyvūną, jo dydį. Dabar sąlygos tokios, kad jeigu gyvūnui užtenka vietos apsisukti, tai jau yra tinkama vieta laikyti. Nemanau, kad tai yra teisinga“, – dėstė P.Morkūnas.
Tarp pakeitimų – ir griežtesni reikalavimai jau smurtavusiems prieš gyvūnus. Veterinarijos gydytojas mano, kad asmenims, kurie yra teisti už gyvūnų kankinimą, turėtų būti nustatytas terminas, kiek laiko jie negalės įsigyti naujo augintinio. O jeigu įsigis – jiems turėtų grėsti nuobaudos.
„Apskritai, turėtų būti padidintos nuobaudos dėl smurto prieš gyvūnus. Gyvūnų augintojams ir veislynams, įvykdžiusiems gyvūnų gerovės pažeidimus, turėtų būti vykdomi dažni pakartotiniai patikrinimai“, – apie pakeitimus kalbėjo P.Morkūnas.
Kaip veterinarijos gydytojas, vyriškis užsiminė apie norą turėti daugiau teisių. Viena iš jų – pamačius, kad gyvūnas yra neprižiūrėtas, turėti teisę 48 valandoms jį sulaikyti ir iškviesti valstybės tarnautoją iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuris įvertintų augintinio būklę ir tokiu būdu būtų sprendžiamas gyvūno likimas.
„Aišku, kyla klausimas, ar tokiu atveju būtų vedami gyvūnai pas veterinarus? Bet mes dažnai su tuo susiduriame, o mūsų balsas nieko nereiškia, tad norėčiau, kad ir veterinarijos gydytojų rankos nebūtų surištos“, – teigė P.Morkūnas.
Vyro teigimu, tinkamos gyvenimo sąlygos turėtų būti užtikrintos ir zoologijos soduose pagal gyvūnų rūšis, o cirkuose – išvis neturėtų likti jokių gyvūnų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo per 250 pranešimų apie gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, pradėta 12 tyrimų, antradienį pranešė tarnyba.
VMVT duomenimis, nuo praėjusios savaitės pabaigos iš įvairių galimai nelegalių gyvūnų veisyklų šalyje paimti ir gyvūnų globos įstaigoms perduoti 142 šunys ir trys katės.
