Iš užsienio atostogų į Lietuvą grįžusi moteris tėvynėje dairėsi pirkti sodybą, kai netikėtai vieną apžiūrint pastebėjo prie būdos pririštą šunelį.
„Atvažiavus su sodybos prižiūrėtoju, pradėjome kalbėtis ir paaiškėjo, kad sodyba jau ketveri metai negyvenama. Sodybos prižiūrėtojas Teodoras sakė, kad jis ten užsuka kartas nuo karto, pakuria židinį, apeina namą. Vyras mano ne lietuvis, jis nuėjo toliau žiūrėti sodybos, o aš pamačiau prie būdos pririštą šuniuką!
Klausiu prižiūrėtojo, ar tas šunytis ten gyvena, o jis atsako: „Taip, kokia gi sodyba be šuns“. Klausiau, kas rūpinasi šunyčiu, prižiūrėtojas tvirtino čia atvažiuojantis kasdien. Tiesa, Teodoras pasidarė labai suirzęs, pradėjo kalbėti kokie čia „pramislai“ apie šunis namuose“, – pasakojo moteris.
Ieškojo sodybos, rado apleistą šunytį
Tačiau prižiūrėtojo žodžiai, kad atvažiuoja kasdien ir rūpinasi šuneliu, moters neįtikino ir ji pabandė prieiti prie gyvūno.
„Norėjau prieiti prie šuniuko, jis iš būdos išlindęs sulojo kelis kartus ir visas inkšdamas aplink lakstė. Grandinė jo gal metro ilgio, padėti 4 indai su pripuvusiais lapais ir lietaus vandeniu, šuniukas perkaręs, bet labai draugiškas, labai nori bendrauti.
Kadangi Teodoras pradėjo į mus ne labai draugiškai žiūrėti, sėdome į mašiną ir išvažiavome. Su vyru nusprendėm nuvažiuoti į Jurbarką, nupirkti antklodę, maisto, pavadėlį ir grįžus šuniuką pasiimti“, – apie šunelio gyvenimo sąlygas pasakojo Lina.
Moteris ne tik papasakojo, bet ir nufotografavo, kaip atrodė šunelio aplinka ir dubenėliai su puvenomis – nė lašelio maisto. Iš nuotraukų matyti, kad gyvūnas išlindęs iš būdos atsiduria purvyne. Fotografuotuose induose – tik vanduo ir supuvę lapai.
Pakeliui į Jurbarką moteris susisiekė su gyvūnų globos organizacija, kuri jai patarė paimti šuniuką.
„Pasiskambinome pasiklausti patarimo į „Lesę“, mergina patarė tiesiog paimti šuniuką, padaryti nuotraukų, jei savininkas kreiptųsi į policiją. Ten gūdus vienkiemis: kol nusipirkom viską ir grįžom atgal, vartus radome užrakintus. Tik tada pamatėme, kad ant namo kabo vaizdo stebėjimo kameros.
Kadangi nesame tokie drąsūs, su policija grįžę atostogų nenorėjome turėti reikalų, nusprendžiau apeiti tvorą ir pažiūrėti, ar iš viso įmanoma prie šuniuko prieiti... Pasiėmiau skanėstų, priėjau prie šuniuko, jis iš karto puolė draugauti, padaviau jam kauliuką – visas net drebėdamas ir purtydamas pradėjo ryti, matosi, kad peralkęs“, – tvirtino moteris, kuri netrukus su vyru sugalvojo planą, kaip vis tik būtų galima išgelbėti šuniuką.
„Su vyru nusprendėme dar kartą susisiekti su brokeriu, kad pakviestų Teodorą dar kartą pažiūrėti namą, nusprendėme pasiūlyti pinigų, kad parduotų mums šuniuką. Už gerų 10 minučių vėl atvažiavo Teodoras, vėl atrakino vartus, vyras paklusniai nuėjo žiūrėti namo, aš – iš karto prie derybų. Sakau jam – atiduokit man tą šunį: namie 3 vaikai, mylim šunis, auginsim.
Pasiūlė pinigų, bet istorija baigėsi netikėtai
Tada jis man pasiūlė jį nusipirkti. Ištraukiau iš kišenės 100 eurų ir Teodoras iš karto pakeitė toną. Pradėjo girti, kad geras tas šuo, vaikus myli. Sako, aš čia kitą atvešiu, pas mane namie tokie dar trys! Kad ir kaip skaudančia širdimi, turėjau pripažinti sau, kad visų neišgelbėsiu.
Padėkojau už sodybos apžiūrą ir nuvažiavome su vyru už kampo. Teodoras nematė mūsų, palaukėm kol jis išvažiuos, išploviau šuns indelius, supyliau pakelį ėdalo, padaviau skanėstus“, – apie tai, kas nutiko vienkiemyje pasakojo Lina.
„Visą kelią iki Vilniaus praverkiau, taip gaila gyvūno. Pasirodė neteisinga, jei būtume paėmę šitą, į jo vietą būtų kitą pristatęs... Žmogus gyvena gūdžiame vienkiemyje, gal jam šitoks elgesys atrodo normalus, bet kai šuniukas laksto savo išmatose, visas šlapias, alkanas ir murzinas, jau 4 metus gyvenantis vienas sodyboje – neteisinga šitaip“, – tvirtino Lina, prašydama išgelbėti šunelį.
Moters teigimu, supratusi, kad neišgelbės visų keturkojų, nepaėmė ir šioje istorijoje minimo šunelio.
Tarnybos aplankė, pažeidimų nerado
Vis tik pasiteiravus, kodėl nesikreipė į atsakingas institucijas, policiją ar Valstybinę maisto ir veterinarijos inspekciją, Lina negalėjo aiškiai atsakyti, tik nurodė, kad užpildė pagalbos prašymo anketą gelbekimegyvunus.lt, feisbuke išsiuntė žinutę į televiziją, prašydama pagalbos ir kreipėsi į portalą lrytas.lt.
Portalas lrytas.lt pasiteiravo gelbekimegyvunus.lt, ar jie nuvyko patikrinti pranešimo apie neprižiūrėtą gyvūną, tačiau pasak atstovų, jie Linos siųstą užklausą gavo, tačiau paprašę patikslinti vietą ir suteikti daugiau informacijos, iš moters atsakymo nesulaukė.
Jurbarkų seniūnijos, kuriai priklauso Vidugirio kaimas, seniūnas Audronis Kačiušis, po lrytas.lt kreipimosi, nuvyko į sodybą kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausiuoju veterinarijos gydytoju-inspektoriumi Alvydu Jaramavičiumi ir atliko patikrinimą Vidugirio viensėdyje.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad sodyboje negyvenama ir pardavinėjama. Tikrinimo metu sodyboje šunų nei kitų gyvūnų nerasta. Prie sodybos nurodytu telefonu susisiekta su nekilnojamojo turto brokeriu Vilniuje, kuris paaiškino, kad sodybos savininkė gyvena Vokietijoje. Į sodybą nakčiai ateina sargas, kuris atsiveda ir šuniuką.
Nuvykus pas nurodytą sargą į namus pririštas prie būdos rastas nedidelis margas šuniukas. Asmuo paaiškino, kad tai tas pats šuo. Šuniukas normalaus įmitimo, apžiūrėjus išoriškai – kliniškai sveikas. Šuniukas labai jaukus, linksmas, matomai mylimas“, – tvirtino seniūnas.
Seniūno ir VMVT inspektoriaus patikrinimo metu prie būdos rastas šunelis buvo nufotografuotas. Palyginus su Linos darytomis nuotraukomis matosi, kad šuo tikrai gali būti tas pats.
