Administracinę bylą išnagrinėjusi Radviliškio teisėja Daiva Šabanskienė įpareigojo baudą sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo. Be to, nuspręsta, kad baisiomis sąlygomis laikyto šuns nebegrąžinti šeimininkei – palikti gyvūnų globos įstaigoje.
Istorija prasidėjo šių metų gegužę, kai neapsikentę keturkojo kančių aplinkiniai gyventojai kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentą.
Gegužės 11 d. pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą Irenos M. sodyboje. Joje rasti du mišrūnai šunys, o vieno jų būklė buvo kritiškai sunki. Badu marinta mišrūnė buvo pririšta prie būdos.
Keturkojui dėl bado buvo net atsikišęs stuburkaulis, o dėl negydomų ligų visų kojų oda iki papilvės ir pasmakrės sritis nuplikusi, paraudusi, pasidengusi šašais, šlapiuojančiomis opomis, kraujuojančiomis ir pūliuojančiomis įsisenėjusiomis žaizdomis. Besikankinanti kalė neprimynė vienos kojos, labai mažai ėdė.
Sodybos šeimininkė tikrintojus tikino, kad augintinė susirgo prieš porą savaičių, ėmė laižyti žaizdotas kojas. Irena M. vaistų nepirko, į veterinarijos gydytoją nesikreipė.
Tiesa, teisme pensininkė kaltę pripažino iš dalies – sakė, kad šuo sirgo kur kas trumpiau nei užfiksuota patikrinimo protokole. Ji aiškino, kad keturkoju rūpinosi, šėrė, bet šis neėdė ir sulyso, matyt, dėl ligos.
Pasak Irenos M., jos sutuoktinis buvo nuvažiavęs ir į vaistinę, o atvykęs veterinaras jiems neva aiškino, kad vaistų nereikia, o šunį išsiveš. Prieš teismą stojusi kaimietė aiškino, kad vyras vaistinės ieškojo tris dienas, o šuns kraujuojančių žaizdų nematė.
Beinoravos kaimo gyventoja tikino, kad šuo sirgo apie šešias dienas. Kai atvažiavo veterinarijos gydytojas, jis neva labai rėkė, neleido pasakyti nė žodžio, o ji iš išgąsčio kalbėjo bet ką. Moteris prašė neskirti didelės baudos, nes visos pajamos – pensija.
Gyvūnų prieglaudos atstovai sakė, kad šuo buvo labai sunkios būklės, reikėjo skubaus gydymo. Tiesa, žaizdos gyti ėmė jau ketvirtą dieną, o po to ataugo ir plaukai. Globėjai sakė, kad ir pasveikęs šuo dažniausiai buvo būdoje, vaikščiojo atsargiai, tarsi bijojo nueiti toliau saugios teritorijos.
Prižiūrimas šuo priaugo svorio, todėl buvo galima atlikti operaciją ir pašalinti pieno liaukų auglius.
Bylą išnagrinėjusi teisėja D.Šabanskienė nusprendė, kad surinktų įrodymų pakanka kaltei įrodyti. Pripažinta, kad Irena M. žiauriai elgėsi su augintiniu ir jį kankino, netinkamai prižiūrimas šuo galėjo žūti ar būti suluošintas, nes šeimininkė nesikreipė pagalbos į veterinarijos gydytoją, nepakankamai jį šėrė.
