2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi

Erkės pavojingi voragyviai, kurie gali sukelti labai rimtų sveikatos sutrikimų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Paprastai erkės savo aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų iki 1,5 metro virš žemės paviršiaus. Einant pro šalį, jos prikimba prie žmogaus drabužių ar gyvūno kailio ir suradusios tinkamą vietą kūne įsisiurbia.

 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br> 123rf.com nuotr.
 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br> 123rf.com nuotr.
 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 2 ženklai, kad jūsų augintiniui gresia mirtis: kad išgelbėtumėte jo gyvybę turite tik parą ar dvi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 25, 2021, 6:19 AM

„Žinių radijo“ laidoje „Augintinio studija“ Eglė Gabrytė kalbino bendrovės „Kaivana“ veterinarijos klinikos gydytoją Birutę Gučiauskaitę ir aiškinosi, kokios priemonės veiksmingiausios ir kokie požymiai rodo, kad jūsų augintiniui buvo įsisiurbusi erkė ir jį reikia kuo skubiau gelbėti.

– Dažnai girdime, kad rudenį erkėms jau per šalta ir, kai iš spintų išsitraukiame pirštines ar šalikus, galima atsipalaiduoti ir savo augintinių nebesaugoti taip nuo šių parazitų. Kaip yra iš tiesų?

– Patys pavojingiausi laikotarpiai yra pavasaris ir ruduo: pavasarį erkės maitinasi po žiemos, o rudenį jos maitinasi prieš žiemą. Kadangi žiemos nebėra tokios šaltos, realiai saugotis nuo erkių jau reikėtų visus metus. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnams įsisiurbia erkės ir augintiniai suserga ir žiemos metu. Tai rodo, kad nebėra tokio laikotarpio, kada galima nebesisaugoti. Praėjusi žiema buvo tikrai išimtis: buvo daug sniego, didelis šaltukas ir tikimybė, kad augintiniui įsisiurbs erkė buvo labai maža. Tačiau esant pliusinei temperatūrai arba nesant sniego, erkės išlieka pavojingos.

– Po žiemos, pavasarį, kada geriausia pasirūpinti apsauga nuo erkių šunims?

– Vos pradėjus šilti – būtina pradėti saugotis, nes po žiemos jos yra ypatingai išalkusios. Deja, bet dažniausiai šeimininkai ima rūpintis jau pavėluotai.,

– Ar reikia saugoti nuo erkių tuos gyvūnus, kurie gyvena mieste ir nekeliauja į jokius miškus ir pievas? Remiantis jūsų patirtimi, ar įmanoma pasigauti erkę gyvenant miesto centre?

– Erkę galima pasigauti bet kur, nepamirškime, kad gyvūnai, kurie grįžta iš miško irgi vaikšto miesto centre, tad lengvai gali pernešti. Erkė, tai parazitas, kuris gyvena ne tik miške. Būna tokių atvejų, kai žmonės atveda augintinį apžiūrai nė neįtardami, kad šis galėjo būti pasigavęs erkę, o gyvūnas jau serga erkių pernešamomis ligomis.

– Kur dažniausiai siurbiasi erkės, ar jos turi mėgstamas vietas?

– Vietų yra labai įvairių. Dažniausiai šunims erkės aptinkamos kaklo ir snukio srityse, taip pat kirkšnyse. Tačiau erkė gali įsisiurbti bet kur, net dantenose ar lytiniuose organuose. Dažnai šeimininkai į veterinarus kreipiasi tada, kai parazitai įsisiurbia ten, iš kur ištraukti yra sunku ir pavojinga, pavyzdžiui, prie pat akies. Kartais būna ir kuriozinių situacijų, kai šeimininkai mano, kad gyvūnui įsisiurbė erkė, jie traukia ir paaiškėja, kad tai spenelis ar kažkoks odos darinys.

– Šeimininkai, kurie turi trumpaplaukius šunis lengvai gali po pasivaikščiojimo apžiūrėti ir aptikti parazitus, kiek sunkiau yra su ilgaplaukiais šunimis. Kokių turėtumėte praktinių patarimų? Kaip ištraukti erkę, jei ją rado – ką galima ir ko negalima daryti?

– Erkę ištraukti galima lengvais sukamaisiais judesiais į bet kurią pusę. Jei erkė nutrūksta ir lieka galva – nereikia nerimauti, nes dažnu atveju daugiau žalos pridaroma bandant ištraukti tą likusią galvą. Tokią galvą sunku pašalinti tiek šeimininkams, tiek veterinaras, tačiau ją, kaip svetimkūnį, pašalina pats organizmas. Ne visos erkės yra pavojingos, o ištraukę nepamirškite stebėti gyvūno.

– Ką daryti, jei nepasisekė ir įkando blogoji erkė?

– Svarbiausia yra laikotarpis, per kurį šeimininkai sureaguoja. Jei tai para ar dvi, kai pamatoma, kad gyvūnas negaluoja, baigtis dažniausiai yra gera. Tačiau praėjus daugiau laiko, kai gyvūnas guli ir nejuda, nelaka, neėda, tada jau veterinarai dažniausiai niekuo nebegali padėti.

Nuo erkių gyvūnai dažniausiai suserga babezioze, Laimo liga ir anaplazmoze – tai pagrindiniai susirgimai mūsų šalyje.

– Kaip šios ligos yra gydomos?

– Babeziozei gydyti yra naudojamas specialus preparatas, kurį suleidus babezė susinaikina per 24 val. Tik jį reikia suleisti kas dvi savaites. Kitoms ligoms gydyti yra naudojami antibiotikai, tačiau laikotarpis, kiek preparatus reiks naudoti, priklauso nuo pačios ligos sunkumo. Dažniausiai gydymas trunka 2-4 savaites.

– Ar yra požymiai, į kuriuos šeimininkai privalo atkreipti dėmesį ir kurie padės erkių pernešamas ligas atskirti nuo kitų ligų ir negalavimų? Kokie požymiai labiausiai išduoda, kad tai – erkės įkandimo pasekmės?

– Dažniausiai visą laiką yra pakilusi temperatūra (apie 40 laipsnių), gyvūnas tampa apatiškas, jis nelaka ir neėda. Vienas iš pagrindinių rodiklių yra itin tamsios rudos spalvos šlapimas. Jei uždelsiama ilgiau, gali atsirasti ir gleivinių pakitimai – jos tampa geltonos, gali atsirasti vėmimas ir viduriavimas. Šeimininkai privalo žinoti, kad po erkės įsisiurbimo, jie privalo mažiausiai dvi savaites stebėti gyvūną.

– Du pagrindinius požymius, aukštą gyvūno temperatūrą ir patamsėjusį šlapimą, yra sunku pastebėti?

– Kad gyvūnui yra pakilusi temperatūra yra aišku iš bendros jo savijautos, nes jis iš karto tampa apatiškas. Tamsų šlapimą šeimininkai dažnai pastebi, nes prastai besijaučiantis augintinis neretai nusišlapina ne vietoje.

– Kokią apsaugą naudoti yra tikslingiausia nuo erkių? Kokie priemonių privalumai ir trūkumai?

– Dabar pats populiariausias variantas yra tabletės. Jas yra lengviausia suduoti, nes jos pagamintos skanėsto pagrindu, tad dauguma gyvūnų jas noriai suvalgo patys. Skirtingos tabletės veikia skirtingą laikotarpį: gali veikti nuo mėnesio iki trijų. Tabletės gali būti plataus spektro ir mažesnio. Taip pat veiksmingi antkakliai ir lašiukai, tačiau dvi dienas ir dvi dienas po lašiukų naudojimo gyvūno negalima maudyti. Jei gyvūnas mėgsta maudytis vandens telkiniuose – lašiukų veiksmingumas mažėja.

Antkakliai dažniausiai būna pagamint taip, kad veiktų visą sezoną. Tačiau antkakliai gali atsilaisvinti, todėl šeimininkai turėtų stebėti ar jie yra prigludę prie kailio, nes tik tada jie veiksmingi. Jei antkakliai per daug atsilaisvina ir galim įkišti kelis pirštus ar delną, tokiu atveju jų veiksmingumas yra nulinis.

– Kaip populiariausią priemonę minėjote tabletes, bet yra šeimininkų, kurie svarsto, ar jos nesilpnina gyvūno imuniteto? Tai gali būti tiesa, ar mitas?

– Moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad tabletės kenktų gyvūnų virškinimo sistemai ar kepenims, tačiau jos gali sukelti laikiną pašalinį poveikį, tokį kaip viduriavimas, vėmimas ar vangumas. Tai dažniausiai išnyksta per kelias dienas ir nesukelia ilgalaikių liekamųjų reiškinių.

Jeigu duosime tabletę, kai gyvūnas jau turi kažkokių negalavimų, jie gali paūmėti, bet pačios tabletės jokių pažeidimų gyvūnui nedaro.

– Kiek tiesos kalbose, kad erkės jau tiek priprato prie specialių šunų antkaklių, kad šie nebėra veiksmingi?

– Antkakliai, jei jie yra cheminiai, medicininiai – jie apsaugo pilnai, svarbiausia laikytis gamintojo nurodytų rekomendacijų. Daug šeimininkų juos naudoja ir yra patenkinti.

– Jei namuose yra vaikų ar augintinis miega kartu lovoje, ar antkaklis yra tinkama priemonė?

– Antkaklis nėra tokia bloga priemonė, šiuo atveju, kaip lašiukai. Kai lašinami lašiukai gyvūnas turi būti neglostomas, kadangi veikliosios medžiagos gali patekti ir į mūsų organizmą.

– Ar antkaklį galima nuimti, kai augintinis yra namuose ar lovoje?

– Ne, antkaklis privalo būti uždėtas visą laiką. Negalima žinoti, ar erkės nėra kažkur aplinkoje.

– Yra šeimininkų kurie deda gyvūnams gintarinius antkaklius-karolius. Ar jie veiksmingai apsaugo?

– Tai dažniausiai yra tiesiog gražus papuošalas. Tikrai nėra taip, kad erkės tada neįsisiurbs, ne kartą esame radę ant gyvūnų su gintariniais antkakliais erkių. Tokie gyvūnai taip pat apsikrečia ir erkių pernešamomis ligomis. Būtų geriau, kad šeimininkai augintinius saugotų mediciniškai patikrintomis priemonėmis, kurios tikslingai veikia parazitus.

– Dar viena priemonė – antiparazitiniai purškalai ir aerozoliai. Ar jie veiksmingi ir prieš kiek laiko reikėtų apipurkšti gyvūną, kad erkė neužropotų?

– Šios priemonės yra veiksmingos, tačiau tai reikalauja šeimininkų atsakingumo ir kruopštumo, nes jas reikia purkšti kasdien ir būtina padengti visą gyvūno kailį, ne tik paviršių, bet ir kiekvieną sritį, kuri gali liestis su aplinka. Šias priemones galima purkšti namuose arba vos atvykus į mišką ir išlipus iš mašinos, nes priemonė tampa veiksminga iš karto.

– Dar viena priemonė – ultragarsiniai pakabukai. Kaip jie veikia?

– Manoma, kad ši priemonė nėra veiksminga, nes jie neskleidžia tiek daug bangų, kad erkė galėtų pilnai sureaguoti. Esama ir mokslinių tyrimų bei straipsnių, kurie įrodo, kad ši priemonė yra neveiksminga – nei erkės, nei uodai į tai nereaguoja. Nerekomenduojame to naudoti.

– Jei naudojamos rekomenduojamos priemonės, kiek sumažinama rizika, kad gyvūnas užsikrės?

– Šimtaprocentinės garantijos medicinoje nėra. Jei naudojame lašiukus ir tabletes, tai erkė būtinai turi įkąsti gyvūnui, kad į ją patektų medžiagos ir ji numirtų. Tada jos nespėja užkrėsti gyvūno, tačiau tikimybė vis tiek išlieka, nes gali į pabaigą eiti laikas, kai priemonė veikia ir pan.

– Kokios dažniausios šeimininkų klaidos, bandant apsaugoti augintinį nuo erkių?

– Dažnai šeimininkai bando sutaupyti ir perka didesnes tabletes ir dalina keliems gyvūnams, taip pat daro su lašiukais – neretai sulašina pusę šuniukui, kitą pusę kačiukui, tačiau tai yra draudžiama. Viena norma yra skirta dviem gyvūnui ir tada negalima būti garantuotam, kad priemonė apsaugos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.