Įstatymuose būtų įtvirtinta, kad šuo pagalbininkas yra pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengtas šuo teikti pagalbą neįgaliajam, įrašytas į Šunų pagalbininkų sąrašą.
Pasak Seimo nario J. Džiugelio, šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuota šių šunų pagalba žmonėms, nors tai įteisinta praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse. „Lietuvoje šiuo metu Baltijos kinologijos centre rengiami 4 šunys pagalbininkai, tačiau nesant teisinio reglamentavimo jie negali turėti oficialaus šuns pagalbininko statuso“, − pažymima projekto aiškinamajame rašte.
J. Džiugelis pabrėžia, kad įteisinus šunis pagalbininkus atsirastų nauja integracinė priemonė žmonėms su negalia integruotis į visuomenę. „Ši pagalbos priemonė, tai yra šunys asistentai arba šunys vedliai ypač pasitarnauja regos negalią turintiems žmonėms, taip pat žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, nes gali perspėti apie kylantį pavojų, atlikti kitus naudingus dalykus“, − pristatydamas pataisas kalbėjo parlamentaras.
Pagal pataisų projektus, neįgalusis kartu su šunimi pagalbininku galėtų naudotis viešojo transporto infrastruktūra ir numatytomis transporto lengvatomis, patekti į viešąsias erdves ir visuomeninės paskirties statinius.
Šuo pagalbos neįgaliajam teikimo metu privalėtų būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais, o asmuo, kuris naudosis tokio šuns pagalba, privalėtų turėti šuns pagalbininko sertifikatą (ar jo kopiją), kurį išduotų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIVP-1019, Nr. XIVP-1020, Nr. XIVP-1021) balsavo 112 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti IV (pavasario) Seimo sesijoje.
