Vedžiodami šunį nuobodžiaujate ir jūs, ir jis? Išbandykite šį tą įdomesnio

Didžiuma šunų – aktyvūs, protingi ir smalsūs, todėl patenkinti jų fizinius, intelektinius bei emocinius poreikius paprastų kasdienių pasivaikščiojimų gali būti negana. Besirūpinantiems, kaip užimti gyvūnus ir suteikti jiems galimybę ne tik išsikrauti, bet ir labiau atsiskleisti, rekomenduojama pasidomėti „Agility“ – šunų judrumo, vikrumo sportu.

 Diana Makarovaitė<br> Rasa Photography nuotr.
 Diana Makarovaitė<br> Rasa Photography nuotr.
 Vedžiodami šunį nuobodžiaujate ir jūs, ir jis? Išbandykite šį tą įdomesnio.<br> Rasa Photography nuotr.
 Vedžiodami šunį nuobodžiaujate ir jūs, ir jis? Išbandykite šį tą įdomesnio.<br> Rasa Photography nuotr.
 Diana Makarovaitė<br> Rasa Photography nuotr.
 Diana Makarovaitė<br> Rasa Photography nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“

Feb 20, 2022, 1:39 PM

„Sportinės užduotys atliekamos dviese, šuns ir jo vedlio, todėl „Agility“ – ne tik fizinės treniruotės, bet ir augintinio bei jo šeimininko tarpusavio ryšį stiprinanti veikla“, – sakė Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, „Abu2“ klube trenerės asistente dirbanti Diana Makarovaitė.

Kas yra „Agility“ sportas?

„Dog Agility“ arba „Agility“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia šunų judrumą, vikrumą, yra visame pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjanti komandinė sporto rūšis. Komandą sudaro šuo ir jo vedlys, kuris dažniausiai yra gyvūno šeimininkas. „Agility“ treniruočių ar varžybų tikslas – kuo greičiau ir be klaidų įveikti specialiai sudarytą kliūčių ruožą, leidžiantį pademonstruoti išlavintą šuns vikrumą, sumanumą, drąsą bei abipusį pasitikėjimą, mat užduotis gyvūnas atlieka be pavadėlio.

„Dog Agility“ sportas kildinamas iš Didžiosios Britanijos. Pirmieji vieši pasirodymai su šunimis pradėti rengti aštuntajame dešimtmetyje. „Agility“ dažnai siejamas su kitu taip pat iš Didžiosios Britanijos kilusiu sportu – jojimu žirgais arba konkūru, kuriame taip pat dalyvaujama su gyvūnu – joja žirgas ir žokėjus. „Agility“ entuziastų išsikeltas tikslas – kad šunų sportas, kaip ir žirgų, ateityje taptų viena olimpinių sporto rūšių.

Pasaulyje ir Lietuvoje organizuojamos profesionalų ir mėgėjų „Agility“ sporto varžybos. Geriausiai žinomas profesionalų varžybas organizuoja Tarptautinė kinologų federacija (angl. Federation Cynologique Internationale – FCI), kuri yra FCI varžybų taisyklių kūrėja. Lietuvoje su šia organizacija bendradarbiauja Lietuvos kinologų draugija, tačiau veikia ir kitų klubų, kurie organizuoja profesionalų ar mėgėjų varžybas bei ruošia joms gyvūnus.

„Nors fiziškai užsiimti „Agility“ gali didžiuma šunų, kai kurios organizacijos varžyboms registruoja tik veislinius gyvūnus. Pavyzdžiui, tokie apribojimai taikomi minėtose FCI varžybose. Visgi yra rengiamos ir visiems šunims – veisliniams ir mišrūnams – atviros „Agility“ varžybos, o veislė šiam sportui svarbu tik tiek, kiek jai būdinga fiziologija leidžia gyvūnui užsiimti aktyvia veikla. Kadangi didelių ir mažų gyvūnų galimybės skiriasi, varžybos skirstomos pagal gyvūnų ūgį į S (Small), M (Medium) ir L (Large) kategorijas“, – pasakojo D. Makarovaitė.

Kaip vyksta „Agility“ treniruotės ir varžybos?

„Agility“ sportą sudaro tam tikra tvarka išdėstytų rungčių kompleksas, kurį gyvūnas nurodytu eiliškumu turi įveikti nuo pradžios iki pabaigos. Dažniausiai tai – įvairūs barjerai, kuriuos šuo turi peršokti, perbėgti, pralįsti, pvz., standžiu tuneliu. Kai kurioms „Agility“ rungtims skirtus įrenginius, pvz., nuo žemės į tam tikrą aukštį pakeltą buomą, kuriuo šuo turi pereiti, galima pamatyti ir miestuose įrengtose aptvertose šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelėse. Tarp kitų populiariausių šunų sporto užduočių – gyvūnas turi peršokti per ore kybantį žiedą, užlipti ir nulipti nuo piramidės, taip pat – slalomas, kuomet šuo turi teisingai pereiti tarp kartelių arba stulpelių.

Kliūčių trasos gali būti įvairaus sudėtingumo – nuo A1 iki A3. Dar gali būti A0 lygio trasa, nuo kurios pradeda „Agility“ sporto naujokai ir kurioje nėra zoninių kliūčių. Sėkmingai įveikę trasas ir išlaikę „Agility“ egzaminus, gyvūnas ir jo vedlys pereina į sudėtingesnes trasas. Varžybų metu vedlys gali duoti komandas ženklais ir balsu, tačiau gyvūnas negali būti liečiamas ar skatinamas skanėstais.

Nors per treniruotes mokomasi įveikti kliūtis ir dalyvauti varžybose, visgi vykti į jas ar ne – gyvūno šeimininko pasirinkimas. Tačiau jau vien „Agility“ treniruotės teikia didžiulę vertę – tai laikas kartu, užsiimant abiem įdomia ir smagia, fiziškai aktyvia veikla.

Nuolatiniai „Agility“ užsiėmimai gerina fizinę gyvūno (o ir šeimininko) formą, padeda jam išsikrauti. Pakankamai dažna, jog būtent dėl nepakankamo fizinio krūvio gyvūnai siaubia namus, graužia daiktus ar atsiranda elgsenos ydų. Mokantis įveikti „Agility“ kliūtis, gyvūnas gauna pakankamai fizinės ir protinės veiklos, jis išsikrauna ir fiziškai, ir emociškai, todėl, sugrįžus namo, graužti batą gali būti tiesiog nebeįdomu.

„Pastebima, jog šunų sportas ne tik gerina fizinę gyvūno formą bei patenkinami jo protiniai, emociniai poreikiai, bet ir didinamas abipusis – žmogaus ir augintinio – supratimas. Per treniruotes gyvūnas turi nuolat stebėti šeimininką, tad jie ima geriau „susišnekėti“, suprasti vienas kitą vien iš kūno kalbos“, – „Agility“ naudas vardijo D. Makarovaitė.

Didžiuma šunų nori jaustis naudingi. Tai viena iš priežasčių, kodėl jie įsitraukia į pagalbą žmogui: šunys talkina policininkams, gelbėtojams, yra neįgaliųjų vedliai. „Agility“ užduočių, komandų įvykdymas, šeimininko pagyrimas už gerai atliktas užduotis leidžia gyvūnams jaustis naudingiems ir laimingiems. Todėl šunų sportas yra vienas iš būdų padėti savo augintiniui jaustis gerai – naudingu, reikalingu, bendradarbiaujančiu. O gyvūno ir šeimininko daroma pažanga, žaidimo forma suteiks užsiėmimams smagumo, malonumo, abipusiai patiriamo azarto.

Ar visi gyvūnai gali užsiimti „Agility“ sportu?

Kadangi „Agility“ treniruočių metu gyvūnas būna laisvas, be pavadėlio, norintiems užsiimti šiuo sportu gali būti rekomenduojamos bazinio paklusnumo pamokos, mat šuo turi neutraliai reaguoti į kitus šunis ir žmones, nebūti agresyvus. Įgijus tokių įgūdžių, gyventi su gyvūnu apskritai pasidaro nepalyginamai lengviau, mat kuo labiau valdomas ir kuo socialesnis yra šuo, tuo laisviau gali jaustis jo šeimininkas planuodamas savo laisvalaikį ir tuo daugiau laiko bus praleidžiama su šuniu.

„Agility“ gali užsiimti visi šunys nuo 1 metų amžiaus, kai fiziškai jau yra susiformavę. Jei gyvūnas jau suaugęs, amžius, veislė, dydis – nesvarbu. Svarbu tik, kad sportuoti leistų sveikata. Pavyzdžiui, jei gyvūnas serga ar yra linkęs sirgti širdies, sąnarių ligomis, „Agility“ treniruotės jam netiks. Taip pat svarbu, kad „Agility“ užduotys ir treniruočių programa būtų sudaroma individualiai, atsižvelgiant į konkretaus šuns galimybes. Ir draugystė su šunimi peraugs į visiškai kitokią kokybę.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.