Dieną anksčiau, kai Rusijos bombos pradėjo kristi šalia jų namų Charkovo mieste, moterys bėgo į miesto traukinių stotį ir įlipo į traukinį, pilną kitų, taip pat sprukusių į Vakarus žmonių.
„Vagonai buvo prikimšti iki kraštų, po penkis žmones ant kiekvieno apatinio suoliuko, kai kurie miegojo net bagažo lentynose. Buvo sunku kvėpuoti, neužteko deguonies“, – pasakojo Oksana.
Dvi klientų aptarnavimo specialistės galėjo atsinešti tik tai, ką pačios pajėgė pasiimti: po vieną prikimštą kuprinę. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Oksana sugebėjo su savimi pasiimti ir dar vieną svarbų dalyką – juodai raudoną augintinio narvelį su jos pūkuotu kompanionu George'u.
George'as, 12-metis katinas, įprastai garsiai miaukiantis dėl bet kokio nedidelio nepatogumo, šįkart kantriai važiavo savo narve, apsuptas keistų garsų ir kvapų.
Galiausiai trijulė iš Ukrainos pateko į Vokietiją, kur moterys rado kur prisiglausti.
Įsivežti augintinį dabar daug papraščiau
Tarp ukrainiečių pabėgėlių Oksanos ir Nastios istorijos nėra išskirtinės. JT teigimu, per 10 milijonų ukrainiečių persikėlė į saugesnes vietas, o iš jų daugiau nei 4 milijonai išvyko iš Ukrainos. Kartu su bėgančiais žmonėmis neįmanoma nepastebėti ir jų gyvūnų: šunų, kačių, paukščių ir kitų su savimi vežamų augintinių.
Vis dėlto daugelis ukrainiečių ne turtui, o savo augintiniams teikia pirmenybę ir vietoje daiktų pasiima savo gyvūnus.
Kovo 9 d. Izraelio ambasados užsakytame autobuse, kuris išvežė savo piliečius ir jų šeimas iš Ukrainos, važiavo 60 žmonių, keturi šunys, katė ir vienas vėžlys.
Yra tiek daug augintinių, kurie keliauja kartu su jų savininkais iš Ukrainos, kad Lenkijos gyvūnų globos organizacijos plūsta į pasienio punktus ir traukinių stotis, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnai galėtų gauti tinkamą maistą ir priimtinas gyvenimo sąlygas. Vaikštant po automobilių stovėjimo aikštelę priešais Pšemislo traukinių stotį, sutinkami furgonai su logotipais, kuriuose vaizduojami letenų antspaudai, kačių siluetai ir besišypsantys animaciniai gyvūnai.
Daugumoje šalių Europos Komisijos rekomendacijomis sumažinta biurokratija ir sušvelnintos gyvūnų įvežimo taisyklės.
Patekę į šias šalis, naminių gyvūnėlių savininkai turi imtis įvairių veiksmų, kad patvirtintų arba gautų savo gyvūnams identifikavimo lustus ir vakcinas nuo pasiutligės.
Pavyzdžiui, Vokietijoje valdžios institucijos reikalauja, kad Ukrainos gyvūnų prieglaudų augintiniai 30 dienų praleistų karantine, net jei jie turi vakcinacijos iš Ukrainos prieglaudos įrodymą.
Ir nors daugelis gyvūnų išgabenami į saugias vietas, kiti paliekami dėl įvairių priežasčių. Gyvūnų gerovės organizacijos, tokios kaip „Human Society International“, stengiasi aprūpinti ir prižiūrėti prieglaudose, fermose ar kitur paliktus gyvūnus.
„Didelis skaičius šunų dabar klaidžioja gatvėmis ir ieško pastogės apleistuose ar subombarduotuose pastatuose, nes prieglaudos buvo apgadintos. Taip pat fermose ir zoologijos soduose yra gyvūnų, kurių evakuacija tiesiog neįmanoma. Taigi, kartu su žmogiškąja šios invazijos tragedija, susiduriame su tikimybe, kad prasidės gyvūnų gerovės krizė“, – praėjusį mėnesį sakė „Humane Society International Europe“ direktorius Ruudas Tombrockas.
Dauguma naminių gyvūnėlių yra atsivežami
Zavode, Lvovo sandėlių ir menininkų kolonijoje, kur muzikantai ir dailininkai priima pabėgėlius, ukrainiečiai Kira ir Nikas prisiminė šiurpią penkių dienų kelionę į Lvovą, kuomet važiavo laukais ir bekelėmis su savo 9 metų čihuahua Butcha.
„Kelionės metu ji buvo rami“, – sakė Kira.
Pora į automobilį susikrovė reikalingiausius dalykus, pasiėmė šunų maisto. „Jie planavo į Lenkiją atsivežti savo draugo motiną ir močiutę, o tada grįžti į Ukrainą“, – sakė JAV logistikos įmonėje „Leinster“ dirbantis Nickas.
Moteris, vardu Justyna, kartu su vyru, 18-mete dukra ir savo labradoro retriveriu į Lvovą atvyko prieš dvi dienas po 30 valandų kelionės traukiniu.
Tai buvo pirmoji 6-erių metų šuns kelionė traukiniu.
„Jis tylėjo, visiškai tylėjo. Visą kelionę praleidome susigrūdę mažoje traukinio kupė, o šuo nelojo ir bent taip palengvino šią kelionę“, – sakė ji.
Kuomet moteris išgirdo klausimą, ar neplanuoja savo šuns palikti ir toliau vykti be jo, moteris atsakė: „Neduok Dieve! Ne!“.
Mums kalbant, prie jos priėjo Justynos mama. Pagyvenusi moteris su dukters šeima bėgo iš šalies. Ji papasakojo, kad viena iš savanorių jai padovanojo paltą, o ji apsiverkusi patikino, kad kada nors tikrai jį grąžins.
Justyna guodė mamą, kol šuo smalsiai uostė abi moteris.
Ne visos kelionės su augintiniais praėjo sklandžiai
Irena visą dieną praleido stovėdama traukinyje iš Charkovo į Lvovą. Jos 5-erių metų šuo Unichka visą kelionę lojo iš streso. Kiti keleiviai, jau pavargę ir įsitempę, tapo nekantrūs.
„Kilo konfliktas. Mums buvo tikrai sunku, 24 valandas nemiegojome ir nevalgėme. Šuo tiesiog bijojo“, – liūdnai pasakė ji.
Tačiau čia, sausakimšoje Lvovo traukinių stotyje, Unichka elgėsi gerai ir patenkinta uostinėjo aplinką, kai aplink ją sukosi minios žmonių.
Dažniausiai atvykstantys gyvūnai: katės, šunys ir žiurkėnai
Kišiniove, Moldovoje, viena iš kelių tranzitinių stovyklų buvo skirta tik pabėgėliams, bėgantiems su augintiniais.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kartu su maždaug 7500 pabėgėlių taip pat atkeliavo apie 40 augintinių.
Tarp jų – įvairių veislių šunys, katės ir net keli žiurkėnai.
Dešimtys šeimų su augintiniais turėjo kur prisiglausti, kol jų planai tapo aiškesni, ir Izraelyje.
Daria Polishuk, pabėgusi iš Kijevo ir atvykusi į Izraelį su 12 metų dukra ir 8 metų sūnumi, atsivežė šeimos šunį ir du žiurkėnus. Jos vyras turėjo pasilikti, nes Ukrainos valdžia neleidžia 18–60 metų vyrams išvykti iš šalies.
„Mano vaikai prarado viską – draugus, mokyklą, popamokinę veiklą, jiems likau tik aš, šuo ir žiurkėnai“, – sakė Daria.
Oro uosto 1-asis terminalas, kuris buvo paverstas pabėgėlių priėmimo patalpa, buvo atgaiva ne tik žmonėms, bet ir augintiniams – ten juos pasitiko savanoriai su maistu.
Parengta pagal timesofisrael.com
