Marijampolės savivaldybėje gyvenanti Lina Šližauskienė pavargo nuo kalbų, kad Suvalkijos žemės ūkio bendrovės Balsupių fermoje vis nuodijamos benamės, bet niekam netrukdančios katės, ir nutarė kreiptis į policiją.
Aktyvi suvalkietė net bandė susisiekti su R.Karbauskiu ir jo sūnumi Justinu, kuriam priklauso bendrovė, ir paklausti, ar jie žinantys, kad Balsupių fermos veterinaras taip žiauriai elgiasi su katėmis.
Bet dabar L.Šližauskienė jau abejoja, ar jai vis dėlto pavyks ką nors įrodyti, nes galimi įvykio liudininkai tyli, o pabandyti surasti maišuose užkastų kačių griaučius irgi niekas nesirengia.
„Domėjomės šia istorija ir suprantame, kad ji greičiausiai baigsis tiktai kalbomis apie įtarimus, nors faktą, jog tų kačių fermoje buvo daug ir staiga jų nebeliko, visi patvirtino. Katės šiaip sau niekur neišeina – jos prisiriša prie vietos, kurioje yra šeriamos.
Fermos darbuotojai neslepia, kad įpildavo joms pieno, tad dėl kitų įvykių galimai meluoja“, – kalbėjo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus atstovė žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijai Jūratė Kajokaitė.
Prireikė dviejų maišų?
L.Šližauskienės vyras, dirbantis Balsupių fermoje, grįžęs namo vis sakydavo girdėjęs pasakojimų apie iš skausmo besiraitančias kates ir tai, kad du maišai su jų kūnais buvo užversti žemėmis lauke netoli fermos – ten, kur anksčiau buvo laidojami negyvi pasaulį išvydę veršiukai. Dabar tas laukas jau užsėtas žole.
Neva tai ne pirmas toks atvejis, kai nuodais pašertos katės cypė iš skausmo, o vėliau buvo užkastos. Dar prieš porą mėnesių aplink fermą vaikštinėjo apie 50–60 kačių, o dabar jų beveik nėra – tik viena kita su kačiukais.
Anot kalbų, katės trukdžiusios, nes išlakdavusios per daug pieno, kurio į didžiulį dubenį joms įpildavo fermos darbuotojos. Veterinaras kartą neva leptelėjęs, jog pasirūpins, kad kačių neliktų.
L.Šližauskienė parašė pareiškimą policijai, bet dabar fermos darbuotojai bijo kalbėti ir tvirtina nieko nežinantys apie tai, kur staiga dingo didžiulis būrys kačių.
„Lietuvos ryto“ paklaustas apie šį atvejį Suvalkijos žemės ūkio bendrovės veterinaras Mindaugas Levickis pavadino tai nesąmone.
Tačiau fermoje apsilankę Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovai beveik neabejoja, kad su keturkojais buvo pasielgta žiauriai.
„Ta ferma yra maža, visi viską žino, bet bijo kalbėti.
Vis dėlto keli žmonės puse lūpų policijoje prasitarė, kad katės buvo nuodijamos, nors įrodyti tai bus labai sunku. Nebent kas nors prie to prisidėjęs ir aiškiai suprasdamas, kad neišvengs atsakomybės, prisipažintų. Tada gal netgi įrodymų nereikėtų rinkti“, – svarstė J.Kajokaitė.
Beglobių niekas negina
Nors Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais ir už tai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki vienų metų, J.Kajokaitės teigimu, tokius nusikaltimus lengva nuslėpti ir sunku įrodyti.
„Balsupių fermos atveju, jeigu žmogus geranoriškai parodytų vietą, kur tos katės yra užkastos, mes jas iškastume ir, jei Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje būtų patvirtinta, kad jų organizme yra nuodų, būtų galima pradėti net baudžiamąją teiseną.
Bet jeigu tas kates rastume paslapčia, pavyzdžiui, pasitelkę droną, gali būti, kad ne pagal protokolą surinkti įkalčiai teismo būtų atmesti.
DNR niekas tikrai netikrins, nes tai brangu, tad greičiausiai į šią istoriją būtų numota ranka“, – sakė J.Kajokaitė.
Juolab kad Lietuvos teismų praktikoje beveik nėra atvejų, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu sulaukiama realios laisvės atėmimo bausmės.
„Precedentai – vos keli ir tai dažniausiai, kai gyvūnas turi savininką, o šis gali samdytis advokatą ir kovoti iki galo.
Paprastai teisiamasi dėl veislinio gyvūno, kai įrodomas kaltininkas, o savininkas nori bent jau atgauti pinigus dėl gyvūno netekties.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, tačiau beglobių gyvūnų Lietuvoje iš esmės niekas negina, nors jie įeina į viešojo intereso apibrėžtį.
Teismai daugeliu atvejų atsikerta, kad vadovaujasi teismine praktika, kurios mūsų šalyje, galima sakyti, nėra“, – teigė J.Kajokaitė.
Negalėtų nuskriausti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis, kurio sūnui Justinui priklauso Balsupių ferma, tvirtino negalintis patikėti, kad joje kas nors galėjo žiauriai pasielgti su beglobėmis katėmis.
„Ir aš, ir sūnus labai mylime gyvūnus – patys auginame ir kates, ir šunis, tad nė vienas mūsų negalėtume jų nuskriausti. Netikiu, kad fermoje taip pasielgti galėjo ir kas nors kitas. Jei šie faktai pasitvirtintų, reaguočiau neigiamai“, – sakė R.Karbauskis.
Anot politiko, praėjusioje Seimo kadencijoje, kai jo vadovaujama LVŽS buvo valdančiojoje daugumoje, daug dėmesio skirta gyvūnų apsaugai.
„Be diskusijų priiminėjome viską, ką siūlė suinteresuotos visuomenės grupės, ir iš esmės tvarkėme gyvūnų apsaugos teisinę bazę“, – teigė R.Karbauskis.
Pasak LVŽS vadovo, jo partijos iniciatyva galiausiai buvo priimtos privalomo kačių, šunų ir šeškų ženklinimo mikroschemomis įstatymo pataisos: „Jei tos katės būtų žymėtos, tokių istorijų iš principo negalėtų būti, nes iškart taptų aišku, kas dėl to atsakingas.“
Sulaukia palyginti švelnių bausmių
Lietuvoje gyvūnų apsaugą reglamentuoja Baudžiamojo kodekso straipsnis „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ ir Administracinių nusižengimų kodekso Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
Vis dėlto Lietuvoje palyginti nedaug atvejų, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu buvo sulaukta realios bausmės.
2017 m. liepą nuteistos triušį nukankinusios ir jo egzekucijos nuotraukas internete paviešinusios merginos. E.B. ir U.Z. pripažintos kaltomis dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai jį kankino ir dėl to jis žuvo. Merginoms skirti viešieji darbai – keturis mėnesius joms teko neatlygintinai dirbti po 20 val.
2019 m. gegužę Fabijoniškių rajone Vilniuje du vyrai žiauriai nužudė vietinį katiną Pickų. Egzekuciją įvykdžiusių vyrų kaimynė teigė pamačiusi juodu kieme, kai vienas padavė lentą, o kitas pradėjo ja daužyti katiną. Žudikai teisinosi, kad katinas gaudė voveres, todėl nutarė su juo susidoroti.
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo vienam teisiamųjų skirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti ne mažiau kaip po 20 valandų visuomenės labui. Kitam teisiamajam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Katino savininkams priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Prieš porą metų visuomenę sukrėtė istorija, kai gyvūnus žiauriomis sąlygomis laikė šunų veisėja Ala Perederij. 2020 m. spalį šioje veisykloje Šveicarijos kaime (Jonavos r.) netikėtą patikrinimą surengė Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, policijos pareigūnai, gyvūnų globos organizacijų atstovai.
Veisyklos vaizdai pašiurpino reido dalyvius: prancūzų buldogas sunkiai vaikščiojo, neėdė, nelakė vandens, buvo netekęs svorio, stipriai viduriavo krauju, tuštinantis jam iškrisdavo tiesioji žarna, kurioje buvo matyti erozijos. Kitas tos pačios veislės šuo tuštinosi vien tik krauju, viduriavo, nustatyti dehidratacijos požymiai, stiprus bakterinės kilmės uždegimas. Dar vieno keturkojo galvoje aptikta žaizda, nustatyta ausies deformacija. Jis viduriavo, dėl nuolatinio ašarojimo buvo pažeista oda.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų skirta bausmė veisėjai buvo palyginti švelni – 700 eurų administracinė bauda. Gyvūnų konfiskacijos teismas nusprendė netaikyti.
Vis dėlto Kauno apygardos teismas bausmę sugriežtino – padidino baudą iki 1025 eurų. Šio teismo sprendimu konfiskuoti visi 38 augintiniai.
