Remiantis trečiadienį žurnale PLOS ONE paskelbtu tyrimu, šunys gali užuosti atsiradusius žmonių kvapo pokyčius, kai jie patiria stresą ir kai yra ramūs.
Ankstesni tyrimai parodė, kad šunys gali užuosti, kai žmogus yra laimingas ar išsigandęs, tačiau šis naujausias tyrimas pašalino kitus konkuruojančius kvapus ir išmatavo jo dalyvių streso lygį, kad rezultatai būtų tikslesni.
Pirmiausia tyrėjai iš tyrimo dalyvių surinko kvėpavimo ir prakaito mėginius, kad galėtų naudoti kaip atskaitos tašką. Vėliau šie žmonės atliko protinę aritmetinę užduotį, tris minutes skaičiuodami nuo 9000 grupėmis po 17 priešais du tyrėjus.
„Jei dalyvis pateikė teisingą atsakymą, jiems nebuvo suteiktas joks grįžtamasis ryšys ir buvo tikimasi, kad jie tęs, o jei jie atsakys neteisingai, tyrėjas pertraukdavo „ne“ ir pasakydavo jiems paskutinį teisingą atsakymą“, – eigą pasakojo tyrimo vadovė Clara Wilson, Karalienės universiteto Belfaste, esančio Šiaurės Airijoje, doktorantė.
Atlikus užduotį, tyrimo grupė surinko dar vienus kvėpavimo ir prakaito mėginius.
Tyrėjai taip pat surinko pranešimus apie streso lygį, širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį prieš ir po paskirtos užduoties. Trisdešimt šešių dalyvių, kurie pranešė, kad jautė įtampą, padažnėjo širdies susitraukimų dažnis ir padidėjo kraujospūdis, mėginiai buvo parodyti šunims.
Tyrėjai pateikė vieno žmogaus kvėpavimo ir prakaito mėginius po užduoties dvidešimčiai šunų ir du kitus kontrolinius mėginius. Kad patektų į kitą etapą, šunys turėjo pasirinkti tinkamą pavyzdį bent septynis kartus iš dešimties.
Antroje ir paskutinėje tyrimo fazėje keturių šunų grupei, kurie išlaikė pirmosios fazės išbandymus, parodė tuos pačius mėginius, kuriuos jie uostė pirmoje fazėje, taip pat to paties individo mėginį, paimtą prieš atliekant užduotį, kontrolinį mėginį. Kai šios parinktys buvo pateiktos 20 kartų, šunims reikėjo bent 80 proc. atvejų sėkmingai atpažinti „streso“ kvapą po užduoties nuo kontrolinio mėginio, kad rezultatai būtų įtikinami.
93,8 proc. bandymo atvejų šunys pasirinko tinkamą mėginį, o tai rodo, kad streso kvapas labai skyrėsi nuo pradinio mėginio kvapo, sakė C.Wilsonas.
„Buvo įdomu pamatyti, kaip šunys gebėjo atskirti šiuos aromatus, kai vienintelis skirtumas buvo psichologinio streso atsakas“, – sakė ji.
Praktinis pritaikymas
Tarnybiniams šunims, padedantiems žmonėms, turintiems psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir potrauminio streso sutrikimas, gali būti naudingos šio tyrimo išvadų, sakė C.Wilson.
„Žinant, kad stresą sukelia aptinkamas kvapo komponentas, gali sukelti diskusijų apie kvapais pagrįsto mokymo, naudojant pavyzdžius iš asmenų streso metu, o ne ramybės metu, vertę“, – sakė ji.
C.Wilson sakė, kad reikia atlikti daugiau eksperimentų už laboratorijos ribų, kad būtų galima pamatyti, kaip šio tyrimo rezultatai yra taikomi realiame pasaulyje.
Šios išvados taip pat atveria duris būsimiems tyrimams, siekiant išsiaiškinti, ar šunys gali atskirti emocijas ir kiek laiko aptinkami tokie kvapai, sakė ji.
Parengta pagal CNN.
