Kaip pažymėjo šio pasiūlymo iniciatorė, Seimo narė Ieva Pakarklytė, šie pakeitimai yra skirti tam, kad asmenys, kurie žiauriai elgėsi, kankino, suluošino ar net nužudė gyvūnus, netektų tam tikram laikotarpiui teisės laikyti gyvūną.
„Tai yra apsauga nuo pakartotinų nusižengimų, nes iki šiol mes turėjome paradoksalią situaciją, kai nepaisant to, kad asmuo nužudė, žiauriai kankino gyvūną (ir deja, mes tokių atvejų turime, nėra jų daug, bet turime), jis kitą dieną gali drąsiai įsigyti gyvūną“, − Seimo posėdyje sakė parlamentarė.
Pagal svarstomas pataisas, asmuo, baustas už administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekse, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, gyvūno laikytoju negalėtų būti 2 arba 4 metus, priklausomai nuo nusižengimo sudėtingumo. Asmeniui draudimas būti gyvūno laikytoju būtų taikomas atžvilgiu tų gyvūnų rūšių, prieš kurią jis naudojo neteisėtus veiksmus.
Nuteisus asmenį pagal Baudžiamąjį kodeksą už nusikalstamos veikos padarymą (kai žiauriai elgiamasi su gyvūnu, jis kankinimas, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas), toks asmuo vykdant teismo sprendimą ir 10 metų įvykdžius teismo sprendimą negalėtų laikyti visų gyvūnų rūšių.
Už šio draudimo nesilaikymą grėstų administracinė atsakomybė. Draudimo būti gyvūno laikytoju pažeidimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą grėstų bauda nuo 300 iki 550 eurų.
Po svarstymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 105 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
