Karališkojo Belfasto universiteto psichologė Deborah Wells kartu su kolegomis atliko tyrimą, ar garsi muzika veikia šunis. Mokslininkai stebėjo gyvūnus, kaip šie jautėsi girdėdami sunkiojo roko, klasikinės muzikos ir kitokių žanrų kūrinius. Taip pat atliko tyrimus, kaip šunys jautėsi tyloje arba žmonėms ramiai šnekučiuojantis.
Gyvūnai nesielgė kažkaip išskirtinai, fone skambant ramiems žmonių balsams, negarsiai muzikai. Rami, jauki muzika atpalaidavo, ramino ir netgi migdė šunis.
Užtat pasigirdus „metalui“ arba sunkiajam rokui, šunys pradėjo loti, nerimauti ir bandė sprukti iš triukšmingos vietos. Taigi, ką jau čia bekalbėti apie švenčių salves arba kone kojomis sproginėjančias petardas. Šie netikėti garsai varo iš proto ne tik mūsų augintinius...
Kaip saugiai išgyventi šventinį laikotarpį? Puiku, jeigu šuo nuo mažens pratintas prie įvairiausio triukšmo, tačiau pripratinti prie didelio triukšmo (kinologų terminais, nujautrinti šunį) nėra taip lengva ir ne visada pavyksta.
Na, taip, galima įsigyti purškiamų feromonų, išmėginti specialius augintinio vyniojimus („Tellington TTouch“ metodika), bet ar ne paprasčiau solidariai visiems nebepirkti petardų ir kitų pirotechnikos „stebuklų“? Negi šventės žavesys priklauso nuo keliamo triukšmo lygio? Negi esame visiškai abejingi savo augintinių fizinei ir emocinei sveikatai? Nežinome, kas yra gyvūnų gerovė? Visokie pirotechnikos „stebuklai“ gąsdina ne tik naminius gyvūnus augintinius, bet ir paukščius, miško žvėrelius. Gąsdina jautresnius žmones. Be to, gamta ir mūsų aplinka užteršiama pavojingomis atliekomis. Būkime atsakingesni.
