Pastebi, kad Lietuvoje galima įsigyti elektros šoko antkaklių augintiniams: įspėja – už tai gali grėsti atsakomybė

Žiniasklaidoje pagarsintos istorijos apie daugyklas, kur gyvūnai buvo laikomi nenormaliomis sąlygomis, sukrėtė daugelį. Gyvūnai buvo sugrūsti į narvus, gyveno savo pačių išmatose, negaudavo maisto, vandens ar tinkamos medicininės pagalbos, kai to reikėjo. 2022-ieji buvo paskelbti Gyvūnų gerovės metais, norint atkreipti dėmesį į gyvūnų gerbūvį ir ieškant būdų jį pagerinti. Vienas skaitytojas atkreipė dėmesį, jog parduotuvėse galima įsigyti elektros šoko antkaklių augintiniams ir klausė, ar toks elgesys su gyvūnais nėra draudžiamas.

Šunys.<br>123rf nuotr.
Šunys.<br>123rf nuotr.
Šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Šunys.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Šunys.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Elena Šostakaitė

2023-03-12 14:30

„Pastebėjau, kad elektroninėse parduotuvėse galima įsigyti elektrinių antkaklių šunims. Ar tokios prekės iš viso turėtų būti? Ar gyvūnas netraumuojamas, kai jį purto elektra?“ – teiravosi skaitytojas.

Dresuotojas kategoriškas – tai yra gyvūnų kankinimas

MB „Kauno Reksas“ šunų dresūros įkūrėjas, vyr. treneris Egidijus Brazys kategoriškas – šunis mokyti tinkamo elgesio reikėtų jų nežalojant, o tokie antkakliai gali turėti ir priešingų pasekmių nei šeimininkas nori. Dresūros profesionalas pastebi žmones klaidingai manant, jog tik tokie antkakliai gali suvaldyti didelį šunį, o kitų būdų nėra, nes gal kitas treneris pasakė, kad taip mokyti gyvūną yra teisingiausia. Tačiau specialistas nesutinka ir tikina, kad gyvūną reikia išmokyti norimo elgesio ne keliant baimę, o teigiamai dresuojant.

„Mano manymu, tokie antkakliai yra gyvūnų kankinimas. Šunį išmokyt yra tik du būdai: naudojant baudas arba skatinimą. Tos senos mokyklos kartais ir užsienyje naudoja baudas gyvūnams, bet taip neturėtų būti, tai nepadeda. Arba šuo bijos tavęs ir klausys, bet tu jam neparodysi, ką reikia daryti, arba skatindamas išmokysi ir jis prisimins, kad už tokį elgesį bus apdovanotas. Pavyzdžiui, kad eitų prie kojos, laikai šunį šalia, duodi skaniuką ir jis supranta, kad, jei eis šalia, jis gaus skaniuką.

O kiti naudoja smaugiamus, elektrinius, dygliuotus antkaklius ir mokina šunį netempti, kai jis tempia su tais antkakliais, ir jie tai vadina prevencija. Tai greita tabletė, tie antkakliai, o mes gyvenam tokiam pasauly, kai viskas vyksta labai greitai ir norim visko greitai“, – aiškina ne pirmus metus šunis treniruojantis E. Brazys.

Jo manymu, galima rinktis kitokias priemones. Jei sunku išlaikyti didelį gyvūną, yra tam pritaikytos petnešos, kurios segamos iš priekio, yra dviguba kontrolė naudojant pavadį, kuri augintinio nesmaugs ir nesukels skausmo, bet jį išlaikyti bus paprasčiau. Treneris griežtai įsitikinęs, kad elektrošokiniai antkakliai Lietuvoje turėtų būti uždrausti.

Gali pakenkti psichinei ir fizinei sveikatai

Anot E. Brazio, tokie antkakliai gali padaryti žalos ne tik gyvūno psichikai, bet ir fizinei sveikatai. Pasikonsultavęs su veterinarijos gydytojais, jis teigia, jog smaugiantys ir dygliuoti antkakliai žaloja šuns sveikatą – trachėją, tai yra kaklą, šuo pradeda dusti, kosėti. Taip pat gali pasireikšti kaklo patempimai ir net stuburo traumos.

Keturkojų treneris neslepia, kad seniau, neturėdamas patirties, jis taip pat naudojo griežtesnius dresūros būdus, tačiau jų atsisakė, nes esą neefektyvūs ir daro žalą gyvūnui, ir dabar propaguoja tik pozityvios motyvacijos metodiką.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad šuniui atsiranda neigiama asociacija su tais pavadžiais. Pavyzdžiui, turėjau atvejį, buvo Belgų Malinua veislės šuo, kurį vyras vedė į vieną mokyklą ir ten naudojo šį antkaklį, vadinamąjį griežtą. Kai tas šeimininkas patempdavo antkaklį ir sukeldavo šuniui skausmą, jis klausydavo žmogaus iš baimės. Kai vyras paimdavo pavadį, šuo klausydavo, bet, jeigu pavadį imdavo kiti šeimos nariai, šuo jiems kąsdavo, nes pavadį siejo su skausmu“, – skaudžią patirtį pasakoja E. Brazys.

Elektriniai antkakliai problemos nesprendžia

Kaip nurodo E. Brazys, antkakliai su elektra ar ultragarsu dažniausiai yra skirti sustabdyti lojimui, tačiau jis pastebi, kad reikia ieškoti priežasties, kodėl gyvūnas loja, o ne užčiaupti jį antkakliu. Treneris nurodo, kad šunys namuose gali loti dėl kelių priežasčių: gyvūnas paliekamas vienas namuose, jis yra neišvedžiotas, arba negauna fizinio, protinio interaktyvaus krūvio, su juo neužsiimama, kai yra jaunas. E. Brazys ragina pirmiausiai patenkinti pagrindinius biologinius ir fiziologinius gyvūno poreikius.

„Nei vienas šuo nėra gimęs tam, kad praleistų 8–10 valandų bute vienas ir būtų pavedžiotas tik ryte ir vakare. Iš karto turėsim problemų, jei su juo nebus užsiimta. O jeigu tai medžioklinis ar aktyvios veislės šuo ir dar uždaro jį į narvą, aišku, kad bus problemų. O kurie voljere augo ir niekada vedžiojami nebuvo šunys, tai taip, uždeda jiems tuos antkaklius, tą greitą tabletę, ir taip moko neloti. Bet juk tai šuns komunikacija, jis taip bando kažką pasakyti. Jeigu mes uždedam elektrinį ar vibracinį antkaklį, tai šuniui sukeliam frustraciją, baimę, nerimą ir traumuojam jo psichiką. Pirmiausiai reikia dirbti su priežastimi, o ne su pasekmėm“, – teigia E. Brazys.

Dresuotojas pataria, jog prieš dresuojant šunį ir net prieš jį įsigyjant, šeimininkas turėtų atvykti į dresūros mokyklą ir pasišnekėti su dresuotojais apie tai, kokio šuns jis nori, kaip įsivaizduoja kartu praleidžiamą laiką ir ko tikisi iš savo būsimo augintinio.

Specialistas įvardija, jog žmogus, kuris norės tik sėdėti ant sofos, o augintinį išvesti vos du kartus per dieną, visai neturėtų jo įsigyti arba įsigyti labai nereiklų ir neaktyvų šunį. O jei tikisi, kad taip pavyks gyventi su, pavyzdžiui, Haskiu, šeimininkas tikrai nusivils, nes tokios aktyvios veislės šuo tikrai nepasididžiuos iš nuobodulio sugraužti ne tik šlepetes, bet ir baldus ar net sienas.

„Pirmiausiai reikia pasitarti su treneriu ir gauti bazines žinias apie socializaciją ir gyvūno auginimą dar jo neturint. O patį šunį reikia pradėti treniruoti realiai tada, kai jis atsiranda pas jus namuose, tai yra mokyti socializuotis ir auklėti. Kalbant apie dresūrą, nuo 3 mėnesių jau būtų galima vesti šuniuką į dresūros mokyklą“, – pataria E. Brazys.

Lietuvoje antkakliai nereglamentuoti

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistas Giedrius Blekaitis naujienų portalui nurodė, jog šunų priemonės, tokios kaip antkakliai, nėra reglamentuoti nei Europos Sąjungos (ES), nei Lietuvos mastu. Jo teigimu, kai kurios ES šalys juos uždraudusios nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, Vokietija, tačiau tai galioja tik toje valstybėje.

„Labai blogai, jeigu žmonės įsigyja tokius prietaisus, antkaklius, ir naudoja juos, tarkime tada, kai kaimynas ar draugas patarė. Juk šuo yra veisli būtybė ir kiekvienas iš jų turi savo charakterį, prigimtį, veislę, jiems reikalingos skirtingos laikymo sąlygos. Šunys yra individualūs gyvūnai, tai reikia pritaikyti tinkamas priemones skirtingiems gyvūnams.

Dažniausiai tokius antkaklius naudoja tam, kad šuo neskleistų garso, nors iš prigimties šuo tai daro. Dėl to jis ir yra pasirinktas žmogaus kaip draugas, nes skleidžia garsą ir perspėja apie pavojų. Jeigu, tarkim, šeimininkai pasirinks tokį gyvūną, kuriam reikia išlieti daug energijos, ir laikys jį uždarytą bute, o per visą dieną du kartus išves pasivaikščioti, tai fizinio krūvio šuo neturės ir, žinoma, jis kels triukšmą“, – teigia G. Blekaitis.

Prietaisai gali būti priskirti žiauriam elgesiui

Anot specialisto, jei minėtos priemonės būtų naudojamos su dresuotojo priežiūra, tikslingai, galbūt, jos nebūtų gyvūnui labai kenksmingos, bet jei tokios priemonės naudojamos nuolatos, pasitelkiant maksimalius elektros impulsus, tokie veiksmai galėtų būti priskiriami žiauriam elgesiui su gyvūnu.

„Nei gamintojas, nei šeimininkas nėra suinteresuoti žaloti gyvūno, deja, tokios priemonės yra naudojamos norint susitvarkyti su labai judriu ar dideliu gyvūnu. Svarbu, kad jos nebūtų naudojamos dėl kažkokių neaiškių rekomendacijų. Reikia kalbėti su dresuotojais ir bandyti su jais nuspręsti, kokie metodai tam gyvūnui yra tinkamiausi. Pirmiausia reiktų bandyti dresūrą, mokyti gyvūną, o ne naudoti priemones, kurios kelia stresą gyvūnui“, – teigė jis.

Specialisto teigimu, VMVT yra diskutavusi ir su kinologais, ir su veterinarijos gydytojais apie tai, jog reglamentavimas yra būtinas, tačiau jį nustatyti esą turi politikai, įstatymų rengėjai. VMVT yra kontrolės institucija, galinti tik patarti, kokius pokyčius derėtų įvesti.

„Jeigu neteisingai naudojamas, elektrinis antkaklis gali sužaloti gyvūną, tiek fiziškai, tiek psichiškai. Galima pasiekti tikrai daugiau, jei gyvūnas bus tikslingai treniruojamas, vedamas į dresūrą, mokomas tinkamo elgesio. Taip galima pasiekti žymiai daugiau, negu uždėti kad ir nedidelį skausmą sukeliantį prietaisą ir tikėtis, kad priversime gyvūną atlikti tam tikrą judesį ar sustabdysime, pavyzdžiui, lojimą“, – pastebi specialistas.

G. Blekaitis teigia, jog VMVT skundų dėl antkaklių naudojimo ar tokio gyvūnų žalojimo nėra gavusi, tačiau būta skundo dėl kaimynų įrengto ultragarso prietaiso, kuris skirtas atbaidyti gyvūnus, tačiau kaimynas tokį prietaisą naudodavo, kad sustabdytų kaimyno šuns lojimą.

„Prietaisas veikia taip: šuniui sulojus, paleidžiamas ultragarsas, kurio žmogus negirdi, bet jis patenka į vidinę šuns ausį, taip sukelia gyvūnui diskomfortą ir atgraso nuo tvoros ar kaimyno. Sprendžia kaimynas su kaimynu santykius dėl šuns. Per 5 metus gal 2 skundai tokie buvę. Vėlgi, mes negalime nustatyti tos žalos, klausėme ir Veterinarijos akademijos atstovų, tai jie sakė, kad prietaisas kaip ir nėra pavojingas gyvūnui, tiesiog jį atbaido, nes sukuria diskomfortą“, – pasakojo G. Blekaitis.

Aplinkos ministerija diskutuos su specialistais

Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) 3 str. 1 d., politikos formavimą augintinių gerovės ir apsaugos srityje pradėjo nuo 2023 m. sausio 1 d., ir kurdama tą politiką žada tartis su visais šios srities socialiniais partneriais, institucijomis.

„Elektrošoko, griežtų ir smaugiamų antkaklių klausimu reikalinga diskusija su mokslininkų, gyvūnų elgesio specialistų, gyvūnų teisių gynėjų, gyvūnų globėjų, kinologų, šunų dresuotojų (kinologų asociacijų, medžioklinių šunų, VSAT, policijos, muitinės dresuotojais), gyvūnų gerovę ir apsaugą kontroliuojančių ir viešąją tvarką prižiūrinčių institucijų atstovais.

Tik po šių diskusijų galės būti priimti sprendimai dėl konkrečių antkaklių naudojimo papildomo reglamentavimo būtinumo“, – naujienų portalui teigia aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Ji nurodo, jog tokių antkaklių naudojimas jau dabar gali būti priskiriamas žiauriam elgesiui su gyvūnu ir už tai gali būti skiriamos baudos ar net grėsti baudžiamoji atsakomybė.

„Pagal dabar galiojančius teisės aktus, elektrošoko, griežtų ir smaugiamų antkaklių jau dabar negalima naudoti, jei tam nėra specialaus poreikio. Pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą, žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas gyvūnų mokymas ir dresavimas sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones.

Pagal GGAĮ 4 straipsnio 3 dalį, už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalį, „žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų ir t. t.“ – aiškina A. Žilinskienė.

Aplinkos ministro patarėja pažymi, kad yra išskirtinių atvejų, kai pagal GGAĮ 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą, žiauriu elgesiu su gyvūnais nelaikomas „kitų poveikio priemonių, pašalinančių grėsmę, taikymas <…>, kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.