Dešimt metų Lietuvos kaime prie grandinės pririštas šuo netrukus bus išvežtas į Suomiją.
Suomės Liisos pastangomis septynerius metus Lietuvos kaimuose kastruojami gyvūnai. Apie trisdešimt gyvūnų kas mėnesį išvežami į Suomiją. Suomiai juos priima į savo namus, nes gyvūnų prieglaudos, skirtingai negu Lietuvoje, tuščios.
„Atsakingumo trūkumas, būtent, kad gimsta daug niekam nereikalingų šuniukų, kurie dalinami visur, ir vėl gimsta daugiau, žmonėms lengva paimti šunį ir lengva išmesti, Suomijoje yra šuniukų deficitas, jie labai vertinami, bet sterilizuojami, todėl negimsta daugiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė gyvūnų globos draugijos „Pet rescue Finland“ vadovė Liisa Leitzinger.
Užtat Lietuvoje gyvūnų prieglaudos perpildytos, o augintiniai negailestingai išmetami. Vienintelis būdas sumažinti gyvūnų populiaciją, juos kastruoti. Pasak gyvūnų globėjų, miestuose žmonės labiau rūpinasi augintiniais, tačiau kaimų gyventojai leidžia jiems daugintis, ypač katėms.
„Yra kiemų, kuriuose išmeta gyvūnus ir jie dauginasi, labai daug kiemų, kurie turi 10–12 kačių, negali sugaudyti, o tik šeria. Padėsime su gaudyklėmis, sugauti, atvežti, sterilizuoti, nukirps ausį veterinarai, bus žymeklis, kad tai – sutvarkytas gyvūnas“, – pasakoja gyvūnų globos draugijos „Mažasis draugas“ vadovė Andželika Jaškuvienė.
Kazimieras Petrauskas atnešė sterilizuoti katytę. Sako turintis gerą katę, gaudančią peles, bet ji atsiveda ir palikuonių.
Net labai patyrusiems veterinarijos gydytojams buvo didelis iššūkis kastruoti gyvūnus lauko sąlygomis. Buvusiame medicinos punkte pastatyti tik stalai. Gydytojai naudojo sterilias priemones, todėl operacija nesiskyrė nuo atliekamos klinikoje. Per tris dienas Meškalaukio kaime vykusią akciją nemokamai kastruota beveik du šimtai gyvūnų. Jie paskiepyti nuo pasiutligės, nukarpyti nagai, sulašinti vaistai nuo uždegimų, blusų.
„Miestuose žmonės tvarko, turime daug veterinarijos klinikų aplinkui, tai tikrai žmonės kreipiasi patys, prieglaudos taip pat šį vaidmenį labai gerai atlieka, jie savo visus priglaustus gyvūnus operuoja, bet paprasti žmonės, kurie gyvena kaimo vietovėse, nėra suinteresuoti, nesupranta, kodėl reikia tai daryti“, – sakė veterinarijos gydytoja Eglė Meškelytė-Kazlauskė.
Dar ne visi kaimo žmonės supranta, kad šuns negalima rišti grandine, jį reikia laikyti aptvare. Kiti neplanuoja kastruoti augintinio.
Per septynerius metus naujus namus Suomijoje rado pusantro tūkstančio beglobių šunų iš Lietuvos.
Spalio pradžioje nemokamai gyvūnai kastruojami bus Radviliškyje.
