Vis daugiau lietuvių rimčiau žiūri į augintinių sveikatą ir atsakingą priežiūrą atostogų metu – tokias tendencijas pastebi Lietuvoje ir užsienyje sparčiai populiarėjančios programėlės „Boop“, teikiančios laikinos augintinių priežiūros paslaugas, įkūrėjas Deividas Celencevičius.
„Šiandien matome, kaip žmonės vis labiau domisi laikina augintinių priežiūros paslauga, ieško profesionalių auklių, nes nebenori apkrauti pažįstamų ir giminių augintinių priežiūra, kuri tikrai gali pareikalauti daug dėmesingumo, žinių, laiko. Tie, kurie pasirenka auklės ieškoti paskutinę minutę, jos gali jau ir neberasti, tad visada skatiname žmones šiuos dalykus susiplanuoti iš anksto“, – sako pats du katinus auginantis D. Celencevičius.
Jis sako besidžiaugiantis, kad soc. tinkluose žmonės jau diskutuoja ne tik apie tai, kam saugiai palikti augintinius, bet ir kaip jiems šį atostogų laikotarpį padaryti kuo komfortabilesnį, verda diskusijos apie skirtingus augintinių charakterius, įtraukius augintinių žaislus, kitas augintinių džiaugsmą keliančias priemones: „Tai žymi ir mentaliteto pažangą – augintiniai, kaip bebūtų, yra šeimos nariai, o jais reikia rūpintis.“
Prieš išvykstant ragina apsižiūrėti
Anot eksperto, viena didžiausių klaidų, kurią atostogų metu gali padaryti augintinio šeimininkas – palikti jį vieną:
„Šunis būtina reguliariai vedžioti, todėl atsakingi šeimininkai pasirūpina ne tik keliais pavedžiojimais per dieną, bet ir nuolatine priežiūra, pavesdami augintinį patikimiems prižiūrėtojams. Visgi kai kurie mano, kad pakanka dviejų trumpų išvedimų per dieną, tačiau grįžę randa nerimo pasekmes – apgraužtus baldus, sujauktą namų aplinką.
Su katėmis situacija Lietuvoje panaši – nors joms nereikia vedžiojimo, jos taip pat negali būti paliktos be priežiūros ilgesniam laikui. Daugelis šeimininkų savaitgaliui ar net ilgiau išvyksta palikdami jas vienas, o sugrįžę stebisi, kodėl namai pilni plaukų, privemta ar pasituštinta ne vietoje. Katės stipriai prisiriša prie šeimininko rutinos, todėl tokios išvykos joms kelia didžiulį stresą, galintį pakenkti jų sveikatai. Kaip ir šunims, joms reikalinga nuolatinė priežiūra.“
Jam antrina ir „CanisFelis“ veterinarė Rima Kantoravičienė. „Taip pat negalima kačių palikti vienų namuose su pravirais langais, nes esant skersvėjui langas gali prispausti augintinį, jis gali iškristi pro langą. Šunų negalima palikti balkonuose, automobiliuose labai šaltą ar karštą dieną“, – galimus pavojus vardija ji.
Dažniausi „ilgesio“ simptomai – vėmimas, viduriavimas, peršalimai
Prieš išvykstant į atostogas apsižiūrėti reikėtų ne tik aplinką – veterinarė siūlo atsižvelgti ir į tai, kas augintiniui galėtų sukelti baimę, nerimą ar stresą (angl. FAS: Fear-Anxiety-Stress).
„Pasikeitusi aplinka, dienotvarkė, žmonės, ilgos kelionės ir pan. gali augintiniui kelti mažą, vidutinį ar didelį FAS. Nuo FAS lygio priklauso augintinio psichologinė ir fizinė būsena. Dažniausiai pasitaikantys augintinių susirgimai būna streso sukeltas viduriavimas ar vėmimas, apatiškumas, perkaitimai ir peršalimai, nervinis kasymasis ar laižymasis, nenoras ėsti ar gerti, paūmėjusios lėtinės ligos“, – atskleidžia R. Kantoravičienė.
Kaip išvengti šių susirgimų? Štai katės dažniausiai yra teritoriniai gyvūnai, todėl jas geriau palikti joms žinomoje aplinkoje. Jeigu neįmanoma palikti jų aplinkoje, tuomet pas prižiūrintį asmenį reikėtų nuvežti kuo daugiau katei jos ir jos šeimininko daiktų su jų kvapu (pvz.: tualetas, guolis, pledukai, maisto dubenėliai, žaisliukai ir t. t.).
„Svetimoje aplinkoje katės linkusios slėptis, todėl reikia, kad jos turėtų naujose namuose saugią slaptavietę, prižiūrėti, kad katė nepaspruktų pro atvirą langą, praviras duris ir pan. Šunys svetimose aplinkose dažnai jaučiasi neblogai, bet taip pat rekomenduojama, kad ilgesnis pasilikimas būtų jau su bent kelis kartus matytu žmogumi. Idealu, kad tiek katės, tiek šunys su savo naujuoju prižiūrėtoju prieš ilgesnį pasilikimą būtų bent kartą susitikę“, – perspėja veterinarė.
Labai svarbu ir tai, kad augintinį prižiūrintis asmuo išmanytų katės ir šuns kūno kalbą, atskirtų, kada augintinis išsigandęs, sutrikęs ir pan. – kūno kalba, anot specialistės, priklausomai nuo veislės, charakterio savybių, gali skirtis.
„O svarbiausia, kad augintiniai turėtų savo saugią, ramią vietą atostogų metu – nesvarbu, ar tai kambarys, guolis ar narvas. Saugi vieta turėtų būti kuo tylesnė, prieblandoje, su patogia gulėjimo vieta ir keletu žaisliukų“, – užsimena R. Kantoravičienė.
Padeda ir paliktas megztinis su šeimininko kvapu
Prieš išvykstant atostogų specialistai rekomenduoja augintinį supažindinti su jo prižiūrėtoju, auklės kvapu. Tam yra ir skirtas ir įvadinis nemokamas prižiūrėtojo ir augintinio šeimininko susitikimas.
„Taip pat susitikimo su augintinio aukle metu galite aptarti augintinio maitinimosi, kitus įpročius, jo baimes, tiksliai įvardinti, kokį maistą/vaistus ir kokiu metu reikėtų duoti augintiniui, kur kreiptis, jeigu jis sunegaluotų. Tam visada rekomenduojame parengti tikslias instrukcijas raštu, kad susitarimai būtų užfiksuoti. Būtinai įsitikinkite, kad paliekate tinkamą kiekį maisto, kraiko, vaistų ar kitų būtinųjų priemonių atsargų“, – sako D. Celencevičius.
Dar vienas praktikoje pasitaikantis klausimas – augintinių prižiūrėtojai, kurie prižiūri daugiau gyvūnų. „Dalis augintinių auklių su šeimininkų leidimu vienu metu prižiūri daugiau šunų ir kačių. Prieš perduodami gyvūną turite įsitikinti, kad jūsiškis jų nebijos, kad jam tai nebus sukeltas papildomas stresas. Jeigu jūsų augintinis negali būti aplinkoje, kurioje yra daugiau gyvūnų, jums reikėtų rinktis kitą prižiūrėtoją“, – priduria jis.
Pasirūpinti reikėtų ir augintinio veikla – jeigu jam teks praleisti daugiau laiko vienam nei įprastai, pravartu yra turėti žaislų.
„Nuobodžiaujantis augintinis gali patirti daug liūdesio, žaislai, užsiėmimai to padeda išvengti. Raminančiai veikia ir paliktas šeimininko drabužis – galbūt jūsų kvapu persismelkęs megztinis, marškinėliai, kitas daiktas; taip pat – katėms/šunims skirti raminantys papildai, preparatai“, – užbaigia D. Celencevičius.