Apie moters patirtį paskelbė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, o pati Edita dėl blogo elgesio kaltina ir Kalvarijų gatvėje esančios „Iki“ parduotuvės apsaugos darbuotoją, kuris dirba „Argus“ įmonėje.
Pati „Argus“ įmonė tikina – moteris išties susidūrė su nemaloniu žmogumi, tačiau tai buvo ne apsaugos darbuotojas.
Apšaukė ir nepažįstama moteris
Kaip skelbė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Editą Vilniuje lydėjo 40 tūkstančių eurų kainuojantis šuo vedlys Gio, kuriam parengti užtruko 24 mėnesius, o pareigas jis eiti galės vos 8 metus.
„Tai yra tarnybą atliekantis šuo, kuris žmogui su regos negalia padeda surasti pėsčiųjų perėjas, orientuotis nepažįstamoje aplinkoje, apsipirkti. Tokiais šunimis gali tapti tik visiškai agresijos savyje neturintis šuo, todėl dažniausios veislės: labradorų retriveriai, auksaspalviai retriveriai, pudeliai. Jo šeimininkė Edita praktiškai visiškai nemato (regos likutis yra mažiau nei minimalus)“, – buvo rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasakojama, kad Editos ir Gio istorija prasidėjo dar praėjusią savaitę, o vienas epizodų įvyko prie sostinės Kalvarijų gatvėje esančios „Iki“ parduotuvės. Pasak moters, ji susidūrė su viešu pažeminimu.
„Einant į parduotuvę „Iki“ mus su Gio sustabdė nepažįstama moteris ir aprėkė. Prireikė kelių minučių, kad susivokčiau kas nutiko ir kodėl. Pakviečiau apsaugos darbuotoją, prašydama jo pagalbos informuoti kitą pirkėją apie šuniui vedliui taikomas taisykles, tačiau po minutės jau apsaugos darbuotojas choru šaukė su nepažįstamąja. Galiausiai, kadangi Gio buvo su specialia liemene, ant kurios užrašyta šuo vedlys, apsaugos darbuotojas pareikalavo mano pažymėjimo. Aš ištraukiau parodyti pažymėjimą, tačiau jo niekam neduodu, nes nematau – tiesiog parodau ir įsidedu atgal. Apsaugos darbuotojas atėmė pažymėjimą ir nuėjo“, – savo istorija dalinosi Edita.
Pranešime žiniasklaidai cituojama moteris pasakojo, kad patekusi į tokią situacija suakmenėjo ir išsigando, prašė gražinti dokumentą, kurį netrukus atgavo.
„Jeigu atvirai tai nėra visai netikėta. Aš Gio turiu nuo 2023 metų ir jau teko ne kartą rašyti skundus. Tiesiog įstatymai koreguojami, laikas eina, o mes su Gio ir toliau esame atstumti nuo visuomenės. Lyg užribyje, kai kiekvienas su bloga nuotaika atsikėlęs parduotuvės ar kitos viešosios erdvės lankytojas jaučiasi turintis teisę rėkti, mokyti, pažeisti privatumą ar riboti paslaugų gavimą. Tai varo į neviltį. O blogiausia, kad po tokių situacijų Gio pradeda vengti viešųjų erdvių ir parduotuvių. Kuo daugiau tokių stresinių situacijų yra, tuo Gio sunkiau atlikti savo pareigas. Šuniui vedliui patyrus psichologines traumas kartais net papildomas treniravimas gali nepadėti ir šuniui teks nutraukti tarnybą anksčiau laiko. Tai toks stresas ne tik man, bet ir šuniui“, – sakė Edita.
Ji pridūrė, kad parduotuvėse dar niekada nėra sulaukusi darbuotojų pagalbos: „Stebi, kaip grabalioji prekes ir bandai prikišęs prie akies obuolio paskaityti. Šuo vedlys atveda į parduotuvę, bet nei pieno, nei duonos surasti nepadės.“
Analizavo vaizdo medžiagą
„Argus“ įmonės rinkodaros vadovė Justina Ignatavičienė portalui Lrytas nurodė, kad sužinojus apie šį įvykį buvo analizuojama vaizdo kamerų medžiaga.
„Matome, kad konfliktinė situacija tarp pirkėjų įvyko už parduotuvės ribų – prie įėjimo durų. Įėjusi į parduotuvę pirkėja su lydinčiuoju šunimi iš karto kreipėsi į mūsų apsaugos darbuotoją, – teigė „Argus“ atstovė. – Vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis, apsaugos darbuotojas paprašė dokumento, leidžiančio lydinčiajam šuniui patekti į prekybos vietą. Pirkėja dokumentą pateikė, jis buvo patikrintas vietoje, ir ji toliau tęsė apsipirkimą. Pokalbis tarp pirkėjos ir apsaugos darbuotojo truko apie 20 sekundžių.“
Įmonė nurodė, kad žmonės gali įvairiai sureaguoti į šunį vedlį, tačiau pabrėžė – prireikus yra pasiruošusi bendradarbiauti ir padėti išsiaiškinti situaciją.
„Suprantame, kad pirkėjams dar gana nauja matyti į parduotuvę įeinantį asmenį su šunimi vedliu, todėl dalis klientų, pamatę gyvūną, gali išsigąsti. Mūsų tikslas – užtikrinti galimybę visiems pirkėjams apsipirkti saugiai ir laikantis galiojančių taisyklių. Esame pasiruošę bendradarbiauti ir esant poreikiui, pateikti papildomą informaciją“, – portalui Lrytas sakė J.Ignatavičienė.
Apsaugos įmonei priminė „apie malonų“ bendravimą
Kaip nurodė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, „Iki“ parduotuvės administracijai buvo pateiktas skundas. Kitas žingsnis – per vaizdo stebėjimo kameras su pareigūnų pagalba identifikuoti asmenis, kurie prie parduotuvės užsipuolė regos negalią turinčią moterį ir jos šunį vedlį. Teigiama, kad moteris patyrė ir fizinį smurtą.
„Iki“ atstovė Gintarė Kitovė portalui Lrytas nurodė, kad skubiai buvo analizuojama vaizdo medžiaga ir aiškinamasi, kas įvyko. Pasak jos, prie parduotuvės išties užfiksuotas momentas, kai kitas žmogus kažką sakė Editai, o dėl jos pasakojimo apie apsaugos darbuotojo elgesį buvo kreiptasi į „Argus“.
„Apgailestaujame, jei klientė turėjo nemalonų susidūrimą su apsaugos įmonės darbuotoju, sužinoję apie šią situaciją kreipėmės į saugos įmonę, kad primintume apie malonų bei pagarbų bendravimą su visais parduotuvės klientais“, – teigė G.Kitovė.
Portalui Lrytas ji pabrėžė, kad pagal numatytas taisykles šuns vedlio ar asistento vedami žmonės į parduotuvę gali patekti be trikdžių, tačiau prieš tai būtinai atliekamas dokumentų patikrinimas.
„Pagal galiojančias higienos normas, su kitais gyvūnais parduotuvėje apsipirkinėti nėra galima, todėl atėjus apsipirkti su šunimi asistentu arba vedliu, visuomet paprašomas specialų statusą patvirtinantis dokumentas, kurio būtent ir turi prašyti apsaugos darbuotojai.
Mes informuojame tiek savo darbuotojus, tiek saugos įmones, kurios dirba prekybos vietose apie galiojančias taisykles, esame parengę atmintines apie lankymąsi parduotuvėje su šuniu vedliu.
Su pirkėjais turi būti elgiamasi pagarbiai ir tai mes akcentuojame visiems savo partneriams. Atėjus į prekybos vietą apsipirkti su šunimi pagalbininku, svarbu nepamišti, jog gyvūnas yra skirtas padėti atėjusiam apsipirkti asmeniui, tačiau neturėtų trukdyti apsipirkti kitiems parduotuvėje esantiems asmenims. Čia svarbu supratingumas ir iš kitų pirkėjų pusės – svarbu suprasti, jog žmonės turintys negalią ir gyvūną pagalbininką gali įeiti į maisto parduotuvę, tikrai ne visi pirkėjai tai žino. Dalis pirkėjų gali turėti alergiją ar bijoti gyvūnų, todėl mes turime rūpintis visų pirkėjų saugumu, – paaiškino G.Kitovė.
– Dedame daug pastangų, kad tiek matomas, tiek nematomas negalias turintys klientai galėtų patogiai apsipirkti. Pavyzdžiui, šiais metais buvome vieni pirmųjų kurie prekybos vietose pristatė tylos valandas, kad jautrios sensorikos, autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės galėtų apsipirkti netrikdomi muzikos ar informacinių pranešimų.“
Tokių atvejų – apstu
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis pripažįsta, kad nors ir labai apmaudu, tai nėra pirmas toks atvejis.
„Lietuvos įstatymuose yra įtvirtintos nuostatos, kurios apibrėžia, kad šunys vedliai gali naudotis viešojo transporto infrastruktūra, patekti į viešąsias erdves ir visuomeninius pastatus: poliklinikas, ligonines, mokyklas, parduotuves. Šunys pagalbininkai yra ne tik vertingi kompanionai, bet ir įtraukties bei prieinamumo „ambasadoriai“. Jie naikina barjerus ir skatina labiau įtraukią visuomenę, kurioje kiekvienas gali visapusiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime. Mūsų tikslas yra užkirsti kelią tokioms istorijoms, kurias papasakojo Edita. Tai, kas įvyko per pastąrają savaitę nėra ir nebus toleruojama!“, – pranešime buvo cituojamas P. Kalvelis.
Sąjungos pranešime taip pat prašoma piliečių atkreipti dėmesį į situacijas, su kuriomis gali susidurti silpnaregiai ar neregiai.
„Mes jau daug kartų kalbėjome apie paspirtukus, tačiau pabandykime įsivaizduoti ką turi jausti žmogus su regos negalia, einantis gatve, ir gaunantis iš alkūnės į galvą, arba yra pastumiamas su komentaru: „Žiūrėk kur eini. Juk dviračių takas“. Reikia pridurti, kad neregys nemato ar jis eina dviračio taku, ar ne. O šuo vedlys negali atskirti spalvų ir nuvesti žmogų su regos negalia į kitą tako pusę. Jis tiesiog randa taką ir juo veda savo šeimininką“, – rašoma sąjungos pranešime spaudai.