„Paskambino policijos pareigūnas, kad atvežė į kliniką perpjautu kaklu šuniuką ir paklausė, ar galėtume priglausti po operacijos. Gyvūnas, kad ir patyręs tikrai žiaurų atvejį, ji yra labai nuostabi, labai gera kalytė ir labai myli žmogų, ji džiaugiasi pamačius kiekvieną žmogų, miela, draugiška, tikrai terapinis nuostabus gyvūnas“, – sako VšĮ „Mažas draugas“ vadovė Andželika Jaškuvienė.
Gyvūnų gerove besirūpinantys sako, žiniasklaidoje skambantys žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai – ne išskirtinis protrūkis, o jau ne vieną dešimtmetį besitęsianti kasdienybė.
„Ne pačių atvejų daugėja, o daugėja neabejingų žmonių, kurie kreipia dėmesį, kurie praneša, kurie tikti, kad institucijos ir organizacijos gali padėti gyvūnams, ko nebūdavo anksčiau. Anksčiau žmonės tiesiog numodavo ranka, nes arba jie nenori turėti ne savo problemų, arba jie tiesiog netiki, kad bus kažkokia nauda“, – tvirtina VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Pasak A. Jaškuvienės, žmonių požiūris į benamį, beglobį gyvūną tikrai labai keičiasi, tačiau žiauraus elgesio atvejų vis dar yra.
Panevėžio gyvūnų prieglaudoje „Mažas draugas“ savanoriaujanti suomė Nina sako, kad jos gimtinėje benamių šunų nėra, todėl gyvūnų prieglaudos tiesiog neegzistuoja.
Lietuvoje matydama prie grandinės pririštus šunis moteris stebisi – suomiams šuo yra šeimos narys, o ne sargas.
„Mes neturime tokios benamių šunų problemos Suomijoje. Yra pavieniai šunys, kurie laukia ar ieško namų, tačiau tokių prieglaudų kaip Lietuvoje mes neturime, – tvirtina Nina.
Visgi žiauraus elgesio su gyvūnais esama ir Suomijoje, o ir baudos šioje Skandinavijos šalyje, jos nuomone turėtų būti didesnės.
„Baudos yra gerokai per mažos. Gali būti skiriama maža bauda ir kurį laiką uždrausta laikyti gyvūnus, bet aš asmeniškai manau, kad baudos turėtų būti gerokai didesnės Suomijoje“, – įsitikinusi Nina.
Po Lietuvoje nuskambėjusių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų Letos Mažeikaitės iniciatyva atnaujinta peticija, kuria siekiama griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais – šiuo metu ją pasirašė beveik 66 tūkst. asmenų.
„Reikėtų griežtesnių baudų, kaip Suomijoje, turėtų grėsti kalėjimas už žiaurų elgesį su gyvūnais, tikrai reikia įstatymus keisti“, – įsitikinusi VšĮ „Mažas draugas“ vadovė.
Tuo tarpu „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė pažymi, kad šiame etape reikia ne didesnių bausmių, o veikiančių įstatymų ir gyvūnų gerove suinteresuotų institucijų.
„Pačių bausmių užtenka, jos yra, tačiau jos yra netaikomos, o tai rodo institucijų neveiksnumą. Taip pat yra didelis skirtumas, pas kokį pareigūną paklius atvejis, kaip jis – į jį iš žmogiškosios pusės pasižiūrės ir kiek jis norės save apsikrauti duomenų rinkimu. Kartais būna taip, kad mūsų organizacija surenka visą reikalingą informaciją, paruošia visus teisiškai pagrįstus dokumentus, netgi sudėlioja eigą, ką jie turėtų daryti ir jie net tada nepriima gyvūnams palankaus sprendimo“, – skandalingą situaciją institucijose atskleidžia B. Vaitiekūnaitė.
Organizacijos vadovės teigimu, iki šios dienos Lietuvoje bausmių didinimo klausimu pasiekta nemenkų rezultatų – skriaudėjai baudžiami, o įspėjimo kaip nuobaudos neliko.
„Vienas iš mūsų paskutinių atvejų, kur laiptinėje pavadėliu buvo muštas šuo, asmuo gavo 1750 eurų baudą. Gal šiandien atrodo, kad tai – nedaug, bet prieš penkerius metus jis būtų gavęs tik įspėjimą“, – tvirtina VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.
Pasak B. Vaitiekūnaitės, šalyje reikia institucijų, atsakingų už gyvūnų gerovę, reorganizacijos.
Šiuo metu šalyje gyvūnų apsaugos funkcijos išskirstytos per keletą įstaigų, viena jų – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), kuri dažnai kritikuojama dėl formalizmo ir neveiklumo.
„Turėtų būti taip, kad jei gyvūnas gyvena blogomis sąlygomis, jį iškart reikėtų konfiskuoti. Pas mus dar leidžiama pasitaisyti, šalinti trūkumus ir tada palieka tą gyvūną ten toliau. Turėtų būti griežtai iškart konfiskuojama“, – įsitikinusi VšĮ „Mažas draugas“ vadovė.
Bausmių didinimo klausimu besirūpinančių gyvūnų gerove institucijų nuomonės ne visuomet sutampa. Anot „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės, šiuo metu baudos yra pakeltos iki maksimalios ribos, kai sprendimus dėl pažeidimų dar gali priimti ne teisminės institucijos.
„Jeigu baudos būtų pakeltos bent šiek tiek daugiau, visi sprendimai dėl gyvūnų gerovės pažeidimų pereitų į teismus. Ką tai reikštų gyvūnams? Kol teismai priimtų sprendimus, augintiniai įstrigtų prieglaudose, jie negalėtų rasti naujų namų ir jie ten gali įstrigti ilgam, juk žinoma, kiek trunka teisminiai procesai, ypač jei teismus apkrautume visomis šiomis bylomis, tai truktų ne mėnesius, o metus, o tuo metu gyvūnai būtų įkalinti. Tai būtų didžiulė našta prieglaudoms, didžiulė našta teismams“, – sako B. Vaitiekūnaitė.
Kol diskusijos dėl bausmių griežtinimo tęsiasi, nemaža dalis visuomenę sukrėtusių istorijų jau sulaukė atomazgos – naujus namus rado Ariogaloje žiauriai nuskriaustas Gausas, o kalytė Sniegė jų ieškos netrukus.
„Sniegė dabar gyvena pas mus ir yra globojama, jai jau atliktos procedūros, ji yra paskiepyta ir ženklinta. Jau ieškosime jai namų“, – skelbia VŠĮ „Mažas draugas“ vadovė.