Klaipėdietė Laura Geriksonaitė-Salomatovė su „Vakarų ekspresu“ pasidalijo savo istorija. Rugsėjo 3 dieną jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad socialiniame tinkle, asmeninėje paskyroje, publikuoja savo augintinio – dobermanų veislės šuns Granto – nuotraukas ir vaizdo įrašus.
„Mano Grantas yra legaliai atvežtas iš Rusijos, kur kupiravimas, kaip ir kaimyninėje Baltarusijoje, nėra draudžiamas. Turime visus reikalingus dokumentus, net šunų paklusnumo testą BH išlaikėme – tam ruošėmės dvejus metus. Yra visiškas absurdas, kad šunį laikyti galiu oficialiai, tačiau jo nuotrauka savo asmeninėje paskyroje pasidalinti negaliu“, – sako L. Geriksonaitė-Salomatovė.
Anot jos, Grantui jau yra pusketvirtų metų. Ji nuolat dalijasi šuns nuotraukomis ir vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose. Tačiau situacija pasikeitė praėjusių metų lapkritį, kai įsigaliojo naujos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė skundo dėl Lauros socialinio tinklo paskyros. Buvo fiksuotas pažeidimas. Už pirmą kartą padarytą nusižengimą pasiūlyta susimokėti 15 eurų.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bauda gali siekti nuo 30 iki 120, už pakartotiną nusižengimą – iki 230 eurų.
Taip pat Laura gavo įspėjimą, kad pagal tą patį straipsnį gali būti pritaikyta griežtesnė priemonė – gyvūno konfiskavimas, o pačiai Granto šeimininkei gali būti skirtas privalomas dalyvavimas smurtinio elgesio keitimo programoje.
Visiškas absurdas
Laura sutinka, kad logiškas draudimas yra kupiruotus šunis naudoti reklamai, todėl ji atsisakė reklamuoti vieno gamintojo antkaklius, kuriuos anksčiau mainais už reklamą gaudavo nemokamai.
„Tačiau kodėl aš negaliu dalintis savo kasdienio gyvenimo nuotraukomis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje (paskyra vieša. – Autor. past.). Aišku, galėčiau tą baudą susimokėti, ji nėra didelė, bet tai yra neteisybė. Ieškosiu teisininko – mano ir kitų legaliai augintinius įsigijusių asmenų teisės turi būti apgintos“, – sako L. Geriksonaitė-Salomatovė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad GGAĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog „draudžiama eksponuoti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išvardytos veterinarinės procedūros“.
„Eksponavimas“ (ypač teisiniuose kontekstuose, pvz., autorių teisėse ar duomenų apsaugos reglamentuose) paprastai reiškia kūrinio, atvaizdo ar duomenų viešą pateikimą taip, kad su jais galėtų susipažinti neribota visuomenės dalis.
„Todėl jei nuotrauka keliama į viešą „Facebook“ profilį ar puslapį (t. y. ją gali matyti bet kas, net neprisijungę), tai laikoma viešu eksponavimu arba viešu paskelbimu“, – apibendrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.
Pagal GGAĮ veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.), laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui bei kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba kai veterinarijos gydytojas nusprendžia procedūrą atlikti dėl gyvūno sveikatos.
„Kai sterilizuotai katytei įkerpama ausis ir ji taip pažymima – tai jau nėra žiaurus elgesys su gyvūnais?“ – dvigubais standartais piktinasi Laura.
Ji leidžia suprasti, kad kai kurie viešai gyvūnų teises ginantys aktyvistai, dažniausiai inicijuojantys griežtesnes teisės aktų pataisas, nėra visiškai sąžiningi ir turi savo interesų.
Pažeistos šeimininkų teisės
Taip pat L. Geriksonaitė-Salomatovė pastebi, kad, be augintinių teisių, dar yra ir šeimininkų teisės.
Ji mano, kad toks draudimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. 7-asis konvencijos straipsnis draudžia skirti „bausmę“ atgaline data. Administracinės baudos taip pat laikomos bausmėmis (Engel kriterijai). Jei už vakar teisėtą statusą šiandien gresia bauda – tai pažeidimas.
Todėl Laura yra įsitikinusi, kad teisėtai įsigytų ir laikomų augintinių bei jų šeimininkų teisių apribojimas yra neteisėtas.
„Viskas įsigaliojo per vieną naktį, nes pereinamojo laikotarpio nebuvo numatyta. Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos turi būti panaikintos“, – savo teises iki galo pasirengusi ginti Granto šeimininkė.
Draudžiamos ir parodos
L. Geriksonaitės-Salomatovės manymu, nelogiški atrodo ir draudimai veisti kupiruotus šunis.
„Juk šuniukai gimsta sveiki, su ausytėmis ir uodegomis“, – sako pašnekovė.
Anot jos, yra padaryta tokia netvarka, kad net vedžiojant Grantą lauke praeiviams reikia aiškinti, jog jis legalus, kad jam nebūtinas antsnukis ir t. t.
Ir pati Veterinarijos tarnyba papildomai audrina visuomenę, ragindama žmones skųsti, jei gatvėje pastebi kupiruotą augintinį.
Liūdna ateitis laukia ir į gyvūnų prieglaudą patekusių kupiruotų augintinių. Jiems yra sunku rasti šeimininkus, nes net prieglaudos negali dalintis jų atvaizdais ir taip juos pristatyti naujiems globėjams.
„Dar daugiau painiavos dėl dalyvavimo renginiuose. Neseniai su Grantu dalyvavome Jurbarko miesto šventėje, tai dabar organizatoriai gali turėti nemalonumų“, – sako Laura.
Jurbarko šunų klubo „Letena“ pirmininkė Egidija Mockuvienė „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad jau sulaukė skambučio iš kontroliuojančių institucijų.
„Teiravosi, kodėl renginyje dalyvavo kupiruotas šuo, tačiau informacijos apie tai, ar būsime už tai nubausti, dar neturime“, – sakė E. Mockuvienė.
Anot jos, renginys Jurbarke buvo tik miesto šventės dalis, jokia oficiali paroda ar varžybos. Gyvūnus savo aplodismentais vertino tiek šventės dalyviai, tiek kviestiniai svečiai. O pačiame renginyje galėjo dalyvauti visi šunys, net ir mišrūnai.
Įdomu tai, kad jei „Letena“ sulauks bausmės, ir kitų renginių organizatoriai turės būti budrūs. Beje, Grantas šiemet dalyvavo ir Jūros šventės eisenoje, o apie tai liudijančios nuotraukos yra socialiniame tinkle.
„Net kaimyninė Latvija blaiviau vertina šią situaciją – ten kupiruoti šunys net parodose gali dalyvauti“, – sako L. Geriksonaitė-Salomatovė.
Pilkoji zona
Pasak Lauros, situacija pasiekė tokį absurdą, kad net legalūs kupiruoti šunys šiandien gali negauti veterinarinių paslaugų.
„Veterinarai nesiima jų prižiūrėti, nes bijo būti apkaltinti dėl nelegalių procedūrų ir prarasti licenciją“, – sako Granto šeimininkė.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai, kaip šunų kupiravimas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų bei gyvūno konfiskavimą. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.
Dobermanų veislyno Kaune „Tikrai nauja“ savininkas Andrius Čečys taip pat patvirtino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką kupiruoto šuns nuotraukos negalima publikuoti net asmeninėje socialinio tinklo paskyroje.
Tačiau paklaustas, ar galiojanti tvarka yra tinkama, nuo komentarų susilaikė.
„Turiu savo nuomonę, bet susilaikysiu“, – sakė A. Čečys.
Įdomu tai, kad jo klubui priklausančiame interneto puslapyje dobermann.lt naujos dobermanų šuniukų vados reklamai naudojamas kupiruoto šuns atvaizdas, o dobermano veislės standarto aprašyme yra pateikta, jog standartas yra kupiruotos ausys ir uodega.
„Tai senas, dar nepakeistas standartas“, – teigė A. Čečys.
Taigi, nors Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama jau daugiau nei 20 metų, dobermanų, Stafordšyrų terjerų ir kitų veislių šeimininkai dar gyvena pilkojoje zonoje. Net oficialiose parodose Lietuvoje, kur šiuo metu varžosi nekupiruoti šunys, naudojamos kupiruotų šunų statulėlės.
Lietuviai naudojasi galimybe pigiau įsigyti kupiruotus šunis Rusijoje ar Baltarusijoje, o vietoje taikomi draudimai, regis, įneša daugiau sumaišties, nei sprendžia problemą.
Net „Vakarų ekspresas“ konsultavosi, kaip pateikti Granto nuotrauką, kad nesulauktų sankcijų ir baudos. Todėl tikrai nenorėjome jo perbraukti raudona linija, bet tokie įstatymai.
Kiek jau yra skirta baudų už kupiruotų šunų atvaizdo naudojimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žadėjo suskaičiuoti vėliau.
Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) sureagavo į klaipėdietės išsakytus teiginius ir pateikė Lrytui kontrargumentus.
Pasak gyvūnų teisių gynėjų, L. Geriksonaitės-Salomatovės pasisakymuose gausu emocinių pareiškimų, tačiau gyvūnų gerovė negali būti svarstoma kaip asmeninių nuoskaudų klausimas. Organizacija pateikė faktus, kad diskusija vyktų ne iš jausmų, o iš teisės.
Po L. Geriksonaitės-Salomatovės pasipiktinimo, kad ji savo socialinio tinklo asmeninėje paskyroje negali dalintis savo augintinio nuotraukomis, nors GGI pareiškimo dėl šio asmens veiksmų ir nerašė, vis tik kadangi situacija organizacijai žinoma, GGI pateikė kadrus, kuriuose minimas asmuo dalijasi kupiruoto šuns nuotraukomis ir vaizdo įrašais viešose grupėse ir taip demonstruoja gyvūną, darydama pažeidimą.
„Nors nesame institucija, kuri turi galią vertinti, ar tinkamai VMVT taiko įstatymo nuostatas, tačiau net ir paprastam piliečiui, susipažinusiam su įstatymu, yra aišku, kad institucija tinkamai įvertino veiksmus. L. Geriksonaitė-Salomatovė intensyviai dalijasi savo šuns nuotraukomis ir vaizdo įrašais grupėse, kuriose yra ne mažiau kaip 70 tūkstančių narių“, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Gyvūnų teisių gynėjai pakomentavo ir teiginius, apie dvigubus standartus dėl kupiruotų gyvūnų ir kai sterilizuotoms katėms įkerpama ausis.
„Šis ženklinimo būdas, kai benamė katė sterilizuojama pagal PSP (pagauk–sterilizuok–paleisk) metodą, yra pripažintas tarptautiniu mastu ir taikomas siekiant išvengti pakartotinio gyvūno gaudymo bei chirurginės intervencijos, kuri sukeltų papildomą stresą bei papildomą chirurginę operaciją gyvūnui. Atsižvelgiant į tai, ausies galiuko pakirpimas PSP metu nelaikytinas žiauriu elgesiu nei pagal nacionalinius teisės aktus, nei pagal ES gyvūnų gerovės reikalavimus“, – teigia GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė.
Pasak gyvūnų teisių gynėjų, teigti, kad nevyriausybinių organizacijų ir vyriausybinių institucijų siūlymai dėl griežtesnės gyvūnų apsaugos buvo grindžiami nesąžiningais ar savanaudiškais interesais, yra nepagrįstas ir reputaciją menkinantis kaltinimas, neturintis jokio teisinio ar loginio pagrindo.
GGI atstovės sureagavo ir į L. Geriksonaitės-Salomatovės teiginius, kad „viskas įsigaliojo per vieną naktį“ ir „gyvūnų gerovės įstatymo pataisos turi būti panaikintos“.
„Ar teisės aktas iš tiesų prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams gali nuspręsti teismas. Asmuo kalbėdamas apie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimus išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri neturi jokios teisinės galios. EŽTK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Niekas negali būti nuteistas už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal galiojusius jų įvykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas asmuo už veiksmus, padarytus iki Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo, kuriuo buvo keičiamas aptariamas teisinis reguliavimas, įsigaliojimo, nubaustas nebuvo, todėl apie EŽTK pažeidimus kalbėti nėra teisinga. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai priimti vadovaujantis ir laikantis visų teisėkūros principų, todėl nereikėtų abejoti jų teisėtumu“, – teigia GGI teisininkė Aistė Vieraitytė.
Pasak GGI vadovės, klaipėdietė klaidina žmones savo teiginiais.
„Teigti, kad viskas „įsigaliojo per vieną naktį“, yra netikslu ir klaidinga. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projektas (Nr. XIVP-2606) buvo užregistruotas dar 2023 m. balandžio 3 d., kai Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Matas Matijošaitis ir Andrius Kupčinskas pateikė lyginamąjį variantą, tad apie planuojamus pakeitimus buvo viešai žinoma jau tuo metu. Vėliau projektas buvo svarstytas įprasta teisėkūros tvarka, priimtas 2024 m. rugsėjo 12 d., paskelbtas Teisės aktų registre 2024 m. rugsėjo 19 d. ir įsigaliojo tik nuo 2024 m. lapkričio 1 d.
Kupiravimas Lietuvoje uždraustas dar 2004 m., išskyrus medicinines veterinaro sprendimu atliekamas procedūras. Tai reiškia, kad daugiau kaip dvidešimt metų buvo aišku, jog kupiruotų gyvūnų teisinė padėtis yra rizikinga ir gali būti toliau ribojama. Asmenys, kurie po šio draudimo įsigaliojimo įsivežė kupiruotus gyvūnus iš šalių, kur tai vis dar leidžiama, arba atliko tokias procedūras Lietuvoje neteisėtai, žinojo arba turėjo žinoti, kad prisiima sąmoningą riziką, todėl kalbėti apie „netikėtą sugriežtinimą“ šiuo atveju yra nepagrįsta“, – tvirtina GGI vadovė.
Pasak GGI, teiginys, kad liūdna ateitis laukia ir į gyvūnų prieglaudą patekusių kupiruotų augintinių, yra klaidinantis.
„Kalbėti apie „liūdną ateitį“ kupiruotiems gyvūnams prieglaudose yra klaidinantis gąsdinimas. Tokie gyvūnai gali būti globojami ir perduodami naujiems šeimininkams, jei yra sterilizuoti ar kastruoti ir tai patvirtinta dokumentais“, – sako L. Vaitekūnaitė.
O Lietuvos ir Latvijos įstatymus lyginančiai L. Geriksonaitei-Salomatovei GGI primena, kad skirtingose šalyse galioja skirtingi teisės aktai.
„Skirtingi teisės aktai skirtingose šalyse nekeičia esmės — visoje Europoje kupiravimas jau seniai laikomas nepriimtina praktika ir yra draudžiamas. Tai, kad kai kurios šalys vis dar laikosi senų gyvūnų gerovės standartų, nereiškia, jog ir Lietuva turėtų žengti atgal“, – tvirtina L. Vaitekūnaitė.
GGI pakomentavo ir tai, kad klaipėdietė prisipažino viešai demonstravusi savo kupiruotą gyvūną Jurbarko miesto šventėje.
„Teisintis tuo, kad dalyvavimas renginyje su kupiruotu gyvūnu anksčiau nebuvo pastebėtas, nereiškia, kad jis buvo teisėtas. Pagal galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kupiruotų gyvūnų eksponavimas yra draudžiamas, todėl atsakomybė gali būti taikoma ir vėliau nustačius pažeidimą. Skųstis dėl to, kad už draudžiamą veiklą gali tekti atsakyti, yra tiesiog nelogiška ir veidmainiška“, – sako gyvūnų teisių gynėjai.
Taip pat gyvūnų teisių gynėjai patikino, kad L. Geriksonaitės-Salomatovės teiginys, kad veterinarai nesiima teikti paslaugų kupiruotiems gyvūnams, nes bijo, neturi pagrindo.
„Tikėtina, kad p. Laura tiesiog susipainiojo ir dėl to netyčia klaidina ir kitus, painiodama du skirtingus dalykus — kupiravimo procedūrą ir jau kupiruotų gyvūnų gydymą. Įstatymas draudžia atlikti pačią kupiravimo operaciją, tačiau jis niekada nedraudė teikti veterinarinės pagalbos kupiruotiems gyvūnams, todėl kalbėti apie galimybę „nebegauti paslaugų“ yra netikslu. Greičiau tai emocinis bandymas sudaryti įspūdį, kad nauji draudimai kelia grėsmę gyvūnų sveikatai, nors realybėje jie jokios įtakos veterinarinės pagalbos prieinamumui neturi“, – tvirtina GGI vadovė.
GGI atstovių dėmesio sulaukė ir klaipėdietės teiginys apie tai, kad „dobermanų, stafordšyrų terjerų ir kitų veislių šeimininkai dar gyvena pilkojoje zonoje“.
„Kalbėti apie „pilkąją zoną“ iš kupiruotų gyvūnų savininkų pusės yra klaidinantis bandymas pateisinti žinomą riziką. Kupiravimas Lietuvoje draudžiamas jau daugiau nei dvidešimt metų, todėl žmonės, kurie vis dar įsiveža kupiruotus gyvūnus iš šalių, kur tai leidžiama, arba atlieka tokias procedūras neteisėtai Lietuvoje, žino arba privalo žinoti, kad tokie gyvūnai neatitinka Europos Sąjungoje galiojančių gyvūnų gerovės standartų. Tai nėra netikėta sumaištis — tai sąmoningai prisiimta rizika, suvokiant, kad tokių gyvūnų teisinis reguliavimas gali tik griežtėti, o ne silpnėti, – sako L. Vaitekūnaitė.
GGI pakomentavus L. Geriksonaitės-Salomatovės pasisakymus, klaipėdietė Lrytas tvirtino, kad organizacijos atstovių atsakas – nepagrįstas.