„Gyvenome santuokoje daugiau nei penkerius metus, prieš trejus įsigijome šunį, kuris yra paženklintas mikroschema ir registruotas mano vardu. Dabar skiriamės, o buvusi sutuoktinė nori, kad šuo liktų jai. Aš taip pat labai prie jo prisirišau. Kaip tokioje situacijoje teisme sprendžiama, kam atitenka augintinis?“ – klausimą teisininkei pateikė skaitytojas.
Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ teisininkė Ada Rusteikaitė.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, santuokoje įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis įregistruotas. Tai reiškia, kad ir gyvūnas, įsigytas santuokos metu, laikomas abiejų sutuoktinių bendru turtu.
Nutraukiant santuoką, bendras turtas dalijamas. Kadangi gyvūno fiziškai (natūra) padalinti neįmanoma, todėl susisklosčius tokiai situacijai gali būti taikomi keli variantai.
Pavyzdžiui, galimas susitarimas, kad gyvūnas priskiriamas vienam sutuoktiniui, o kitam išmokama piniginė kompensacija. Šis variantas dažniausiai taikomas, jei tik vienas sutuoktinis toliau nori rūpintis augintiniu. Gavęs kompensaciją, kitas sutuoktinis nebeturi savininko teisių į gyvūną.
Galimas ir kitas variantas, kai abu sutuoktiniai išlieka gyvūno savininkais. Tokiu atveju jie gali taikos sutartimi nustatyti naudojimosi tvarką, pavyzdžiui, pagal grafiką, kas ir kaip prižiūrės bei išlaikys gyvūną. Tokie susitarimai praktikoje jau pasitaiko.
Tapatūs principai taikomi ir ginčui persikėlus į teismą. Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, augintinis laikomas daiktu (turtiniu objektu), todėl teismas ginčo atveju galėtų tik nustatyti naudojimosi juo tvarką arba priskirti gyvūną vienam iš sutuoktinių, kitam priteisdamas piniginę kompensaciją.
Jei pora yra nesusituokusi, tokiu atveju šalys gali pačios susitarti, sudarant rašytinę sutartį dėl naudojimosi gyvūnu tvarkos nustatymo. Jeigu taikiai susitarimo pasiekti nepavyksta, kitas asmuo gali įrodinėti, jog prisidėjo prie gyvūno įsigijimo ir nuolatinio išlaikymo, kreipiantis į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.
Taigi, skyrybų atveju augintinis yra vertinamas kaip bendras turtas, o galutinis sprendimas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai sugebės susitarti taikiai, ar klausimą teks spręsti teisme. Visais atvejais rekomenduotina pirmiausia ieškoti kompromiso dėl gyvūno gerovės ir savininkų emocinio prisirišimo, nes teismo sprendimas dažniausiai bus formalesnis.