Spalio 17 d. Vilniuje įvyko naujienų portalo Lrytas inicijuota didžiausia praktinė konferencija ir paroda Lietuvoje saugumo tema – „Saugumo kodas“. „Saugumo kodas“ – tai Lrytas iniciatyva, įgyvendinama kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM), VILNIUS TECH, „Telia“ ir kitais partneriais.
Konferencijos metu buvo paliesta ir itin aktuali tema – apie augintinių paruošimą atėjus dienai „X“.
Draudimo bendrovės „If“ partnerių plėtros vadovė Joana Margytė savo pranešime „Augintiniai ekstremaliomis sąlygomis: kaip juos paruošti dienai X“ pasidalijo svarbiausiais patarimais.
Užsienio pavyzdžiai
„Karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu yra būti pasiruošus iš anksto ir turėti planą. Krizės ateina netikėtai ir dažniausiai paliečia tuos, kurie negali savimi pasirūpinti. Mūsų pareiga yra tai padaryti“, – kalbėjo J.Margytė.
Dar prieš įvykdytą Krymo aneksiją, 2014 metų duomenimis, Ukrainoje gyveno pie 750 tūkst. šunų ir apie 5,5 mln. kačių, tačiau prasidėjus kariniams neramumams, daugelis jų turėjo būti palikti likimo valiai.
Kodėl taip įvyko?
„Prasidėjus karui žmonės stengėsi apsaugoti save, stengėsi kuo greičiau pabėgti iš karo zonos. Šalys, kurios priėmė migrantus, turėjo paprasčiausius reikalavimus – kad augintis būtų mikročipuotas, kad turėtų visus privalomus skiepus ir antikūnų testą“, – akcentavo draudimo bendrovės „If“ partnerių plėtros vadovė.
Deja, bet daugelis šeimininkų nebuvo pasiruošę iš anksto, tad jiems teko palikti savo augintinius nežinioje.
Be šeimininkų ir saugumo likę augintiniai pradeda panikuoti nuo sirenų ir bombų garsų, juos ištinka traukuliai arba yra kitaip sužalojami, per apšaudymus miršta nuo streso, sustoja jų širdis.
„Mes galime šių situacijų išvengti, jei pasiruošime iš anksto ir turėsime aiškų planą“, – tęsė specialistė.
Tuo metu JAV žmonės dažnai susiduria su stichinėmis nelaimėmis, kurios sukelia įvairiausių iššūkių. 2005 metais praūžęs uraganas „Katrina“ išmokė skaudžių pamokų.
Gyventojai atsisakė evakuotis iš uragano siaubiamų teritorijų, nes negalėjo kartu pasiimti savų augintinių ir net 80 proc. jų grįžo į šias teritorijas dar nesibaigus krizei, kad išgelbėtų augintinius.
Ko ėmėsi JAV?
„Po šios tragedijos JAV buvo priimtas specialus įstatymas, kuriame buvo numatoma, kad visose evakuacijos planuose yra privaloma numatyti, kaip bus evakuojami gyvūnai“, – teigė J.Margytė.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 300 tūkst. registruotų šunų ir beveik 180 tūkst. registruotų kačių, bet specialistai teigia, kad Lietuvoje gali gyventi daugiau nei 1,2 mln. šunų ir kačių. Tai yra tam tikras ypač neigiamas signalas.
„Krizės atveju ar net augintinio dingimo atveju, neregistruoto šuns ar katės jums sugrąžinti bus neįmanoma“, – samprotavo „If“ partnerių plėtros vadovė.
Kas svarbiausia?
Taigi, tokiu atveju, dažniausiai iškyla paprastas klausimas – kas yra svarbiausia ir ko imtis iškilus kuriai nors ekstremaliai situacijai.
Konferencijos metu J.Margytė pateikė augintinių apsaugojimo planą.
Jį sudaro: ženklinimas ir privalomi skiepai, augintiniams draugiškų slėptuvių žemėlapis[MJ1] , „Buddy“,[MJ2] programa augintinio išvykimo krepšys bei įvairios veiksmų treniruotės.
Ženklinimas. Įsitikinkite, kad gyvūnas ženklintas, turi pasą, o duomenys gyvūnų registre yra atnaujinti. Dokumentus laikykite neperšlampamame dėkle ir turėkite jų kopijas USB atmintinėje. Ant antkaklio pritvirtinkite pakabuką su jūsų kontaktais ir, jei įmanoma, papildomai nurodykite skiepų pažymėjimo numerį arba mikroschemos kodą. Patartina pasirūpinti ir ženkliuku su informacija apie gyvūno specialius poreikius (pavyzdžiui, „esu kurčias“, „reikia kasdien leisti insuliną“) – kritinėje situacijoje tai gali išgelbėti gyvūnui gyvybę.
„Buddy“ programa. Sudarykite susitarimą su kaimynu ar draugu, kad krizės atveju galėtumėte vieni kitiems padėti su augintiniais. Pasidalinkite atsarginiais raktais, gyvūno priežiūros instrukcijomis ir kontaktais.
Augintinio išvykimo krepšys. Jį sudaro maistas ir vanduo, nedūžtantys, lengvi dubeliai, vaistai ir pirmoji pagalba, augintinio dokumentai, transportavimo bei higienos priemonės bei komforto daiktai.
Specialistė taip pat patarė likti ramiems ir patiems šeimininkams.
„Jei patys stresuosime, bus sunku suvaldyti augintinį“, – akcentavo J.Margytė.
„If“ partnerių plėtros vadovė rekomendavo pratinti gyvūną prie transportavimo narvo ir garsų, kurie gali pasitaikyti krizės metu (sirenos, triukšmas, pavyzdžiui, treniruokite su baliono sprogimu ir kt. netipiniais garsais, naudokite „kliką“) bei pasitreniruoti evakuacijos scenarijų – tai padės išlikti ramiems, kai laikas bus ribotas.
Konferencijos metu taip pat buvo pademonstruoti praktiniai šuns dresūros pratimai, kai naudojant vadinamąjį „kliką“ augintinis yra pratinamas nesiblaškyti bei nebijoti ekstremalaus laikotarpio metu.
Specialistė rekomendavo nelaukti ir kuo skubiau sukomplektuoti augintinio krepšį ir atlikti evakuacijos repeticiją, sudaryti „kontaktų medį“ ir numatyti alternatyvias vietas, kur būtų galima prisiglausti su augintiniu bei dalyvaukite pratybose su šeima, kaimynais ar bendruomene.